Pasitikime Dainų šventės 100-metį kartu! Šios progos įkvėpti pristatome naują šventinę programą – „Per amžius“.

Daugeliui Dainų šventė – ne tik prisiminimai, bet kartu ir ritualas, į kurį norisi įsitraukti kartu su tūkstančiais kitų pasaulio lietuvių.  Teatralizuotas koncertas – tarsi pažintinė įžanga į būsimą jubiliejinę šventę „Kad giria žaliuotų“.

Nauja koncertinė programa primins istorinį šventės repertuarą nuo pat 1924-ųjų: M.K.Čiurlionio, J.Naujalio, Č.Sasnausko J.Švedo, J.Lingio, V.Buterlevičiaus ir kitų garsių kūrėjų darbus.

PER AMŽIUS

Dainų šventės 100-mečiui skirta programa

2024-aisiais pasitikime jubiliejinę Dainų šventę kartu!

Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.

Teatralizuotas koncertas „Per amžius“ – tarsi pažintinė įžanga į būsimą jubiliejinę šventę „Kad giria žaliuotų“. Vienas pagrindinių šventės dalyvių – ansamblis „Lietuva“ savo laiku sukūrė didžiąją dalį repertuaro. Čia dirbę vadovai, kompozitoriai, choreografai ir baletmeisteriai statė pagrindinius šokius ir sudarinėjo muzikines programas, kurias įvairūs kolektyvai atlieka iki šiol. Dainų šventės šimtmetis įkvėpė naujam muzikiniam projektui, kuris atsinaujinusio ansamblio žvilgsniu atskleis ilgametį tautinio repertuaro lobyną – J.Švedo, J.Lingio, V.Buterlevičiaus, L.Povilaičio ir kitų garsių „Lietuvos“ kūrėjų darbus.

Daugeliui Dainų šventė – nostalgiški prisiminimai, bet kartu tai ritualas, į kurį norisi įsitraukti kartu su tūkstančiais kitų pasaulio lietuvių. Ši programa žvelgia į šimto metų senumo Dainų švenčių tradiciją, ištakas ir ne tik stebi, kaip tarpukariu gimė tautos susitelkimas dainuoti, keitėsi mūsų dainuojančios bendruomenės tapatumas, kaip bendruomenė daina atliepė sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį ar kaip davė pradžią Dainuojančiai revoliucijai, bet kartu dar sykį steigia pačią bendruomenę lietuviškomis dainomis ir šokiais. Šiose dainose, jų skambesyje ir mūsų visų (žiūrovų ir atlikėjų) dainavime užkoduota mūsų tautos istorija, kurią verta dar ir dar sykį dainuoti, mat atliekant šį ritualą, mūsų tapatybė stiprėja.

Ansambliui „Lietuva“ keliaujant per įvairius Lietuvos miestus, nuskambės pirmos Dainų šventės kūriniai kaip „Kur bėga šešupė“, „Beauštanti aušrelė“, bus šokami jau Ansamblių vakaro klasika tapę šokiai „Kupolinis“, „Vestuviniai šokiai“ ir kiti įspūdingi pasirodymai. Žiūrovai kviečiami prisijungti atliekant gerai žinomas patriotines dainas „Kur giria žaliuoja” ar „Palaimink Dieve mus”. Pakiliausius šokio ir muzikos pasirodymus atliks valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, šokių trupė ir nacionalinių lietuvių instrumentų orkestras.

Įvairiapusiškas ansamblis „Lietuva“ šiuolaikiškai prikelia scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją. Tai vienintelis toks jungtinis, profesionalus choro, šokio ir orkestro ansamblis Baltijos šalyse. Veržlus, nuolat kintantis, bet visada sugrįžtantis prie šaknų ir mūsų identiteto – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, kuri primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, o vienybė padeda tas širdis apjungti – vienytis per gyvą ir bendrą mūsų visų istoriją.

Atlikėjai: Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“

 
Režisierė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Meno vadovas: Giedrius Svilainis

Vyr. dirigentas: Egidijus Kaveckas

Vyr. baletmeisterė: Aušra Krasauskaitė

Choreografė-repetitorė: Loreta Putvinskaitė-Vičienė

Vyr. chormeisteris: Algimantas Kriūnas

Ansamblio „Lietuva“ vadovė: Edita Katauskienė