Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo Jono Biliūno gimimą.

Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje - klojimas ir tvartas. Netoliese buvęs rūsys.

Gerokai toliau, už gyvenamojo namo, stovėjusi daržinė, už kalno - pirtelė.

Aplink sodybą augęs didelis sodas. Ir sodyba, ir sodas buvo aptverti statinių tvora.

Gimtoji J. Biliūno troba - dviejų galų: gryčios ir stancijos.

Troba buvo perstatyta apie 1906 - 1909-uosius metus. Ji pasukta į kitą pusę, ir po to jau stovėjo taip, kaip dabar stovi, tik tuomet buvo daug ilgesnė.

Po rašytojo brolio Mykolo mirties sodyboje gyveno du jo sūnūs - Jonas ir Juozas. Apie 1932 m., kai buvo skirstomasi į vienkiemius, jie atsidalijo. Jonas trečdalį gyvenamojo namo su kitais trobesiais nusigabeno į Niūronių galulaukę, o Juozas pristatė naują pusę trobos, pastatė naują tvartą ir čia gyveno.

Iš Biliūnų sodybos pastatų Niūronių kaime dabar teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Dorpato (Tartu), Leipcigo, Ciuricho ar Zakopanės.

1989 m., minint J. Biliūno 110-ąsias gimimo metines, sodyboje buvo atstatytas kryžius.
Niūronyse žydi Jono Biliūno mėgtos lelijos.

Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo dienadaržio-tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie dienadaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“.

Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose.

Kelią iki rašytojo tėviškės Niūronyse lydi upeliai: Anykšta, Piestupys, Elma, Varius ir pro tėviškę tekantis bevardis upelis, prie jų nuo 1990 metų rymantys Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Nepomuko koplytstulpiai.

Greta sodybos iškilęs kalnelis su beržynėliu, Beržų kalneliu vadinamas. Ant jo mėgdavo užkopti atostogų grįžęs Jonas Biliūnas ir iš čia žvalgytis po Niūronių sodžių.



Senojoje (kairiojoje) Jono Biliūno gimtosios sodybos namo pusėje, buvusioje stancijoje, dabar įrengta nedidelė ekspozicija, kur eksponuojami įvairūs memorialiniai daiktai.

Šie kuklūs baldai bei namų apyvokos reikmenys yra buvę Biliūnų sodyboje: senas stalas, lova, dar baudžiavos laikų indauja, žibinčius, ilgi suolai pasieniais, rankšluostinė su lino rankšluosčiu.

Baldai priklausė J. Biliūno giminėms - broliams Mykolui, Juozapui, Antanui, seserims Anelei, Julijai. Dalis eksponatų į muziejų pateko jam kuriantis 1960 metais. Kiti daiktai gaunami iki šiol iš rašytojo brolių ir seserų anūkų.

Paskutiniaisiais metais ekspozicija pasipildė giminei priklausančia kraičio skrynia, spinta, vaikų lopšio linge, verpimo rateliu, nerta staltiese, senovinėmis skaromis, rašytojo žmonos Julijos giminėms dovanota kėde.

Ypač brangus eksponatas yra mažas, kirvarpų pagraužtas staliukas su stalčiuku. Kaip spėja giminės, tai yra J. Biliūno apsakyme „Lazda“ aprašyto prievaizdo Dumbraucko (tikroji pavardė Kučiauskas) staliukas, dovanotas Joniukui. Suaugęs Jonas Biliūnas, lankydamasis tėviškėje, čia laikęs savo rankraščius.

Kitoje namo pusėje esančiame kambarėlyje - stendai su nuotraukomis, atspindinčiomis svarbesnius J. Biliūno gyvenimo momentus, jo laiškų ir rankraščių fotokopijos.

DARBO LAIKAS:

Gegužės - spalio mėnesiais: nuo pirmadienio iki sekmadienio nuo 10 iki 18 val.; lapkričio - balandžio mėnesiais: nuo antradienio iki šeštadienio nuo 8 iki 17 val.

EKSKURSIJOS KAINA:

Po J. Biliūno muziejų: 1,00 € (moksleiviams, studentams ir pensininkams - 0,80 €);

Edukacinė programa J. Biliūno sodyboje - muziejuje - 0,85 €.