ISTORIJA

Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. pasikvietė bernardinus, pastatė vienaaukštį mūrinį vienuolyną, 1698 m. - medinę bažnyčią. Iš pradžių vienuolynui dovanojo 2 valakus žemės ir pinigų iš Raguvos dvaro ir Troškūnų dvaro. Vėliau skirta 30 valakų Surviliškio žemės be valstiečių.

1743 m. bažnyčia sudegė. 1747 m. atstatyta, 1770 m. vėl sudegė. Vienuolyno gvardijono kunigo Domininko Dambrausko rūpesčiu 1774 - 1787 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (architektas Martynas Knakfusas). Ją 1803 m. rugpjūčio 12 d. konsekravo Vilniaus pavyskupis Dovydas Pilkauskas. 1800 m. pastatyta mūrinė varpinė (architektas Pietras De Rosis).

1794 m. pastatytas mūrinis vienaaukštis U raidės formos vienuolynas. Prie jo 1797 m. įsteigta 5 klasių vidurinė mokykla (nuo 1803 m. - 6 klasių, nuo 1829 m. – gimnazija), 1834 m. vietoj jos - Panevėžio bajorų mokykla (1840 m. iškelta į Panevėžį). Mokykla turėjo įvairių mokymo priemonių, biblioteką, kurioje buvo apie 300 knygų. Vienuolyne XVIII a. veikė vienuolių oratorikos mokykla.



ARCHITEKTŪRA

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, lotyniško kryžiaus plano (42,7 × 16,8 m), bebokštė. Turi 7 altorius. Vargonai - seniausi Anykščių krašte. Šventoriaus tvora mūrinė, dalis metalinė. Jame stovi už bažnyčią aukštesnė mūrinė varpinė (pastatyta 1803 m.), kurią brandaus klasicizmo stiliumi projektavo Vilniuje gyvenęs italų kilmės architektas Pjetras de Rosis. 1894 m. per remontą įgavo eklektinių bruožų.

Viename iš altorių yra malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas - „Stebuklingoji Troškūnų madona - Rožančiaus karalienė“. Skvere prie bažnyčios 1996 m. pastatytas paminklas „Vartai išėjusiems ginti Tėvynės“ - Algimanto apygardos Lietuvos partizanams (skulptorius Jonas Jagėla, architektė Audronė Kaušinienė).