ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS
Teatre keikėsi, rodė kiną ir laipiojo laiptais į niekur... - (2016 10 27)
Pakeleivingi 2016
Anykščiuose baigėsi profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis „Pakeleivingi“. Visą savaitę trukusio festivalio metu Anykščių kultūros centre buvo parodyti septyni spektakliai suaugusiems ir vienas – vaikams. Anykštėnai turėjo gerą progą susipažinti su šių metų Lietuvos teatro madomis. Komisija tradiciškai rinko geriausią spektaklį, festivalio aktorių ir festivalio aktorę. Buvau šios komisijos nariu. Geriausiu festivalio spektakliu išrinkome Valstybinio Vilniaus mažojo teatro pastatymą “Bedalis ir labdarys“ sukurtą pagal to paties pavadinimo Paulinos Pukytės knygą (režisierė – Gabrielė Tuminaitė). Festivalio aktoriumi išrinkome Tomą Stirną, minėtame spektaklyje sukūrusį emigranto vaidmenį. O festivalio aktore tapo Inga Norkutė Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklyje suvaidinusi Liubą. Nominantai bus apdovanoti piniginėmis premijomis, kurias įteiks Anykščių kultūros centre vyksiančio renginio „Verslo žiburiai“ metu.
Kinas teatre
Iš septynių Anykščiuose pristatytų spektaklių, net penkiuose pastatymuose buvo parodyta filmuota medžiaga. Beveik visi daro tą patį. Ar tai – nauja Lietuvos teatrų mada? Keista, kad skirtinguose miestuose, skirtingų režisierių, skirtingo žanro spektakliuose naudojamas tas pats triukas. Ar režisieriai vieni iš kitų „vagia“ idėjas, ar be kino intarpų teatro pastatymuose jau neapsieinama? Jei vienuose spektakliuose filmuota medžiaga buvo rodoma kelis kartus ir surišta su vaidinimo eiga, tai kituose parodyta tik filmo pabaigoje kartu su dviejų – trijų minučių dainos įrašu. Kai tai daroma beveik kiekvieno spektaklio pabaigoje, nejučia kyla klausimas “kam tai reikalinga?“ Spektaklis baigtas, istorija papasakota ir nei iš šio nei iš to pereiti į kiną nėra būtina. Kodėl būtinai kinas? Jei spektaklio pabaigoje pademonstruotų šokio, cirko ar kokio kito žanro ištrauką, visi pamanytų kad be reikalo. Na bet kino intarpas pabaigoje spektaklio, tai jau – „lygis“. Čia - teatro režisierių šių metų „topas“. Šiuo pavyzdžiu pasimokęs, pasiūlysiu kino režisieriams po filmo truputį pavaidinti :)
Laiptai į niekur
Labiausiai išsiskyrė aktorių kostiumai Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklyje „Vardan tos“, pastatyto pagal P.Vaičiūno pjesę „Patriotai“. Aktoriai vilkėjo nedažytos drobės kostiumus. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė švelniai pasišaipydama iš lietuvių įpročio vengti ryškių spalvų, net Trispalvę pasiuvo nespalvotą. Tai atrodė originaliai ir žaismingai. Bet scenografijoje naudoti ant platformų su rateliais „kambariai“ naudoti per mažai. Jie tik vieną kartą ratu apvažiavo sceną. O viso spektaklio metu juose sėdintys aktoriai dažnai neturėjo ką veikti ir tiesiog nuobodžiavo. Scenos viduryje stovintys laipteliai, kuriais galima palypėti į vieno metro aukštį ir kitoje pusėje vėl nusileisti atrodė visiškai nereikalingi. Jie buvo mažai naudojami. Bet juokingiausia yra tai, kad panašius laiptelius naudojo net keturi teatrai. Lyg būtų per prasta aktoriams iš už kulisų išeiti per scenos grindis, jie palypėdavo į metro aukštį ir scenoje nusileisdavo ant grindų. Viename spektaklyje buvo vaidinamas veiksmas rūsyje, tai nulipti laiptais yra logiška. Na bet kituose, šie butaforiniai laiptai į niekur atrodė net ne juokingai, bet kvailai. Ar teatrai vežiojasi tokį didelį bereikalingą „griozdą“ tik tam, kad būtų panašūs į kitus? O gal ir scenografai vieni iš kitų „vagia“ idėjas?
Keiksmažodžiai scenoje
Jei pernai buvo keli spektakliai kuriuose aktoriai keikėsi, tai šiemet iš septynių festivalyje parodytų spektaklių, net šešiuose keikėsi. Spektakliai buvo žymimi ženklais (N-14), (N-16), (N-18). Taip bandyta apsaugoti nepilnamečius. Bet neapsikentusios daugiaaukščių keiksmažodžių tiradų iš salės išėjo ir kelios suaugusios moterys. Suprantama, kad aktoriai bando vaizduoti gyvenimą tikroviškai, bet spektaklyje „Demokratija“ buvo akivaizdžiai persistengta. Negana to, kad ištisai keikėsi, rodė nuogą užpakalį, tai dar spektaklio pabaigoje demonstruotame filmuke parodė ir vyro lytinius organus. Po keleto grubių ir triukšmingų pasirodymų, Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis „Korektūros klaida“ atrodė per daug lėtas ir monotoniškas. Jame buvo bandyta vaizduoti Paryžiaus bohemos gyvenimą. Tai pateikta ne vulgariai, bet nuobodžiai. Nejaugi be keiksmažodžių nėra kitų priemonių pavaizduoti laisvą bohemos gyvenimą?
Scenografija – menas
Festivalio „Pakeleivingi“ metu nėra renkama geriausia scenografija, bet, manau, reiktų įsteigti ketvirtąją nominaciją už geriausią scenografiją. Juk nuo scenografo darbo priklauso didelė dalis spektaklio sėkmės. Per visą sceną kabančios storos virvės, kurios judėjo imituodamos audimą, buvo bene originaliausias fonas. Šią scenografiją sukūrė dailininkė Neringa Keršulytė spektaklyje „Atrask mane“. Bet kitos detalės, kaip šešios daiktų krūvos nurodančios kape palaidoto žmogaus profesiją, buvo nefunkcionalios. Kol tas krūveles aktoriai uždengė austomis gūniomis, užtruko per ilgai.
Šių metų spektakliuose scenoje buvo rodomos suirusio numirėlio liekanos, vaizduojamas Jėzus Kristus ir daug kitų žaismingų dalykų. Aktoriai vaidino profesionaliai. Ką gi, jie ir yra profesionalai.
Šiemet nepamatėme pernai taip madingų pasvirusių grindų, scenoje nusirengiančių aktorių ir grojančių akordeonu. Šiais metais madinga scenoje keiktis, rodyti kiną ir laipioti laiptais į niekur. Šventė teatro gurmanams baigėsi. Džiugu kad anykštėnai myli teatrą ir gausiai lanko spektaklius. „Pakeleivingų“ lauksime ir kitais metais.
Anykščių rajono kultūros tarybos narys
Žilvinas Pranas Smalskas
Kinas teatre
Iš septynių Anykščiuose pristatytų spektaklių, net penkiuose pastatymuose buvo parodyta filmuota medžiaga. Beveik visi daro tą patį. Ar tai – nauja Lietuvos teatrų mada? Keista, kad skirtinguose miestuose, skirtingų režisierių, skirtingo žanro spektakliuose naudojamas tas pats triukas. Ar režisieriai vieni iš kitų „vagia“ idėjas, ar be kino intarpų teatro pastatymuose jau neapsieinama? Jei vienuose spektakliuose filmuota medžiaga buvo rodoma kelis kartus ir surišta su vaidinimo eiga, tai kituose parodyta tik filmo pabaigoje kartu su dviejų – trijų minučių dainos įrašu. Kai tai daroma beveik kiekvieno spektaklio pabaigoje, nejučia kyla klausimas “kam tai reikalinga?“ Spektaklis baigtas, istorija papasakota ir nei iš šio nei iš to pereiti į kiną nėra būtina. Kodėl būtinai kinas? Jei spektaklio pabaigoje pademonstruotų šokio, cirko ar kokio kito žanro ištrauką, visi pamanytų kad be reikalo. Na bet kino intarpas pabaigoje spektaklio, tai jau – „lygis“. Čia - teatro režisierių šių metų „topas“. Šiuo pavyzdžiu pasimokęs, pasiūlysiu kino režisieriams po filmo truputį pavaidinti :)
Laiptai į niekur
Labiausiai išsiskyrė aktorių kostiumai Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklyje „Vardan tos“, pastatyto pagal P.Vaičiūno pjesę „Patriotai“. Aktoriai vilkėjo nedažytos drobės kostiumus. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė švelniai pasišaipydama iš lietuvių įpročio vengti ryškių spalvų, net Trispalvę pasiuvo nespalvotą. Tai atrodė originaliai ir žaismingai. Bet scenografijoje naudoti ant platformų su rateliais „kambariai“ naudoti per mažai. Jie tik vieną kartą ratu apvažiavo sceną. O viso spektaklio metu juose sėdintys aktoriai dažnai neturėjo ką veikti ir tiesiog nuobodžiavo. Scenos viduryje stovintys laipteliai, kuriais galima palypėti į vieno metro aukštį ir kitoje pusėje vėl nusileisti atrodė visiškai nereikalingi. Jie buvo mažai naudojami. Bet juokingiausia yra tai, kad panašius laiptelius naudojo net keturi teatrai. Lyg būtų per prasta aktoriams iš už kulisų išeiti per scenos grindis, jie palypėdavo į metro aukštį ir scenoje nusileisdavo ant grindų. Viename spektaklyje buvo vaidinamas veiksmas rūsyje, tai nulipti laiptais yra logiška. Na bet kituose, šie butaforiniai laiptai į niekur atrodė net ne juokingai, bet kvailai. Ar teatrai vežiojasi tokį didelį bereikalingą „griozdą“ tik tam, kad būtų panašūs į kitus? O gal ir scenografai vieni iš kitų „vagia“ idėjas?
Keiksmažodžiai scenoje
Jei pernai buvo keli spektakliai kuriuose aktoriai keikėsi, tai šiemet iš septynių festivalyje parodytų spektaklių, net šešiuose keikėsi. Spektakliai buvo žymimi ženklais (N-14), (N-16), (N-18). Taip bandyta apsaugoti nepilnamečius. Bet neapsikentusios daugiaaukščių keiksmažodžių tiradų iš salės išėjo ir kelios suaugusios moterys. Suprantama, kad aktoriai bando vaizduoti gyvenimą tikroviškai, bet spektaklyje „Demokratija“ buvo akivaizdžiai persistengta. Negana to, kad ištisai keikėsi, rodė nuogą užpakalį, tai dar spektaklio pabaigoje demonstruotame filmuke parodė ir vyro lytinius organus. Po keleto grubių ir triukšmingų pasirodymų, Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis „Korektūros klaida“ atrodė per daug lėtas ir monotoniškas. Jame buvo bandyta vaizduoti Paryžiaus bohemos gyvenimą. Tai pateikta ne vulgariai, bet nuobodžiai. Nejaugi be keiksmažodžių nėra kitų priemonių pavaizduoti laisvą bohemos gyvenimą?
Scenografija – menas
Festivalio „Pakeleivingi“ metu nėra renkama geriausia scenografija, bet, manau, reiktų įsteigti ketvirtąją nominaciją už geriausią scenografiją. Juk nuo scenografo darbo priklauso didelė dalis spektaklio sėkmės. Per visą sceną kabančios storos virvės, kurios judėjo imituodamos audimą, buvo bene originaliausias fonas. Šią scenografiją sukūrė dailininkė Neringa Keršulytė spektaklyje „Atrask mane“. Bet kitos detalės, kaip šešios daiktų krūvos nurodančios kape palaidoto žmogaus profesiją, buvo nefunkcionalios. Kol tas krūveles aktoriai uždengė austomis gūniomis, užtruko per ilgai.
Šių metų spektakliuose scenoje buvo rodomos suirusio numirėlio liekanos, vaizduojamas Jėzus Kristus ir daug kitų žaismingų dalykų. Aktoriai vaidino profesionaliai. Ką gi, jie ir yra profesionalai.
Šiemet nepamatėme pernai taip madingų pasvirusių grindų, scenoje nusirengiančių aktorių ir grojančių akordeonu. Šiais metais madinga scenoje keiktis, rodyti kiną ir laipioti laiptais į niekur. Šventė teatro gurmanams baigėsi. Džiugu kad anykštėnai myli teatrą ir gausiai lanko spektaklius. „Pakeleivingų“ lauksime ir kitais metais.
Anykščių rajono kultūros tarybos narys
Žilvinas Pranas Smalskas
Autorius: Smalskas Žilvinas Pranas
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!