ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS
Šimtmečių slenkstį peržengus - (2019 12 08)
Paroda
Vos prieš metus iškilmingai šventėme Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, o 2019 metais tarsi stabtelėjome ties slenksčiu į antrąjį šimtą metų. Slenksčiai ne ribos – ties jais sustojame žinodami,elią. Giliai pro kelionėje galime ir stengiamės atgaivinti dalelę istorinės praeities, nors laiko tėkmės ir istorinės praeities įvairovė negailestingai panardina į užmarštį asmenybes, įvykius, vietoves ir jų pavadinimus.
Nepelnytai primirštas yra vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūrai menininkų, Kunigiškiuose gimęs Kajetonas Sklėrius (1876 – 1932). Meno kritikai ir istorikai jo asmenybę ir kūrybą vertina ne mažiau, nei iškiliausių ir plačiai žinomų praeities menininkų.
Viešoji įstaiga „Atvertos langinės“ tęstinėje, nuo 2017 metų vykdomoje veikloje, gaivina ir skleidžia Kajetono Sklėriaus vardą, rengdama kasmetinius vaikų ir jaunimo plenerus – kūrybines stovyklas jo gimtąjame Kunigiškių kaime. Taip pat skatina visuomenės domėjimąsi šia asmenybe, kūrybiniu palikimu. Svėdasuose yra įkurtas „Atvertų langinių pažinimo centras“, kurio veiklos esmingiausia dalis yra K. Sklėriaus vardo sklaida.
Šiemet nuosekliai tęsiant kūrybinius bendrabūvius, į Kunigiškius sukvietėme moksleivius iš Anykščių ir gretimų rajonų - Utenos, Rokiškio, Kupiškio - nedidelių miestelių gimnazijų ir mokyklų. Šie jaunuoliai prisijungė prie „Kunigiškių Kajetono aštuonetuko“ bendruomenės. Jų kūrybiškumą skatinome ir atskleidėme aplinkoje, kuri beveik tokia pati, kaip ir Kajetono Sklėriaus gimtosios sodybos, deja išlikusios tik jo piešiniuose. Matyt ir tai lemia, kad su daile iki stovyklos susidurdavę tik per pamokas mokykloje, jie atveria savyje turimą prigimtinį kūrybiškumą, kuris skleidžiasi spalvomis nutapytose drobėse ir keramikos kūriniuose.
Džiugesio diena - spalvos ir patirtys drobėse. Plenero dalyviai Kunigiškių sodyboje su K. Sklėriaus giminaite meno terapeute Kazimiera Matulionyte (stovi antra iš kairės) (nuotr. autorės)
Vadovaujami ir globojami dailės pedagogės, mokytojos metodininkės Kristino Striukienės jaunuoliai drobėse paliko ne tik spalvas, bet ir savo išgyvenimus, įspūdžius, naują patirtį ir žinias. Peizažuose atpažįstami Juodonys, Kunigiškiai, Malaišiai, Gykiai. Tai ne tik vietovardžiai. Čia glūdi praeities klodai, kuriuos negailestingai užkloja laiko smiltys, o kartais prie nykimo prisideda ir neišmanančio, paviršutinišką požiūrį turinčio žmogaus ranka. Todėl svarbu iš dar gyvų liudininkų ar žmonių, surinkusių atsiminimus ir praeitimi nuosekliai besidominčių išgirsti ir suprasti kokios vertingos dabarčiai šios ir kitos panašios vietovės, kokie žmonės iš jų kilę.
Ypatingas potyris ir įkvėpimo šaltinis yra savo akimis muziejuje pamatytos Kajetono Sklėriaus nulietos akvarelės ir sukurti skulptūriniai bareljefai. Gilų ir nepamirštamą įspūdį paliko pasakojimas bei paaiškinimai apie jo kūrybą, kuriuos jaunuoliai išgirdo lankydamiesi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Aplankytas buvo ir Kunigiškiuose esantis Svėdasų krašto (J. Tumo – Vaižganto) muziejus. Tai buvusi Kunigiškių pradžios mokykla, kurioje pirmųjų mokslo žinių siekė ir pamatus išsilavinimui klojo daug didžių žmonių, kūrusių Lietuvą.
Taigi meno kalba jauniems žmonėms padėjo plačiau susipažinti ir suprasti kultūrinį, istorinį, gamtos savitumą ir paveldą. Netradicinėje aplinkoje ne tik perteikiamos vertingos istorijos, gamtos žinios, bet ugdomas ir skatinamas smalsumas, pagarba praeičiai, plečiamas akiratis.
Plenere nutapytos drobės ir sukurti keramikos dirbiniai parodose džiugina į juos žiūrinčių širdis, supažindina su istorinėmis vietovėmis ir vietovardžiais, asmenybėmis, nes jaunuolių kūriniuose tarsi susitiko dabartis ir praeitis, žmonės ir vietovės, šiandiena ir paveldas, patyrimas ir jaunatviškas smalsumas. Būdami „ties antro šimtmečio slenksčiu – ten, kur susitinka žmonių ir vietovių vardai“ ir piešdami Kajetono Sklėriaus gimtuosiuose Kunigiškiuose pasiekėme turėtą tikslą – sustiprinome kūrybiškumo ir saviraiškos gebėjimus, atskleidėme istorinio ir kultūrinio paveldo vertingumą ir įvairinome jo pažinimo būdus, pagilinome jaunuomenės ir bendruomenių žinias apie iškilias ir reikšmingas Lietuvos kultūrai asmenybes. Jauni žmonės, dalyvavę kūrybinėje stovykloje galės labiau pasitikėti savimi atskleisdami prigimtinį kūrybiškumą, pritaikyti jį ne tik meninei saviraiškai, bet ir kurdami klestinčią ir išsilavinusią Lietuvą.
Projekto partneriai ir rėmėjai A. Baranausko ir A. Vienuolio - Žukausko memorialinis muziejus, Kavarsko pagrindinė mokykla daugiafunkcis centras, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, asociacija „Kamajų bendruomenė“. Rėmėjai Anykščių kredito unija. Projektą „Ties antro šimtmečio slenksčiu – ten, kur susitinka žmonių ir vietovių vardai. Piešiame
Kajetono Sklėriaus (1876 – 1932) tėviškėje Kunigiškių kaime“ iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Rūta Stanevičienė, Vadovė, Viešoji įstaiga „Atvertos langinės“.
Nepelnytai primirštas yra vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūrai menininkų, Kunigiškiuose gimęs Kajetonas Sklėrius (1876 – 1932). Meno kritikai ir istorikai jo asmenybę ir kūrybą vertina ne mažiau, nei iškiliausių ir plačiai žinomų praeities menininkų.
Viešoji įstaiga „Atvertos langinės“ tęstinėje, nuo 2017 metų vykdomoje veikloje, gaivina ir skleidžia Kajetono Sklėriaus vardą, rengdama kasmetinius vaikų ir jaunimo plenerus – kūrybines stovyklas jo gimtąjame Kunigiškių kaime. Taip pat skatina visuomenės domėjimąsi šia asmenybe, kūrybiniu palikimu. Svėdasuose yra įkurtas „Atvertų langinių pažinimo centras“, kurio veiklos esmingiausia dalis yra K. Sklėriaus vardo sklaida.
Šiemet nuosekliai tęsiant kūrybinius bendrabūvius, į Kunigiškius sukvietėme moksleivius iš Anykščių ir gretimų rajonų - Utenos, Rokiškio, Kupiškio - nedidelių miestelių gimnazijų ir mokyklų. Šie jaunuoliai prisijungė prie „Kunigiškių Kajetono aštuonetuko“ bendruomenės. Jų kūrybiškumą skatinome ir atskleidėme aplinkoje, kuri beveik tokia pati, kaip ir Kajetono Sklėriaus gimtosios sodybos, deja išlikusios tik jo piešiniuose. Matyt ir tai lemia, kad su daile iki stovyklos susidurdavę tik per pamokas mokykloje, jie atveria savyje turimą prigimtinį kūrybiškumą, kuris skleidžiasi spalvomis nutapytose drobėse ir keramikos kūriniuose.
Džiugesio diena - spalvos ir patirtys drobėse. Plenero dalyviai Kunigiškių sodyboje su K. Sklėriaus giminaite meno terapeute Kazimiera Matulionyte (stovi antra iš kairės) (nuotr. autorės)
Vadovaujami ir globojami dailės pedagogės, mokytojos metodininkės Kristino Striukienės jaunuoliai drobėse paliko ne tik spalvas, bet ir savo išgyvenimus, įspūdžius, naują patirtį ir žinias. Peizažuose atpažįstami Juodonys, Kunigiškiai, Malaišiai, Gykiai. Tai ne tik vietovardžiai. Čia glūdi praeities klodai, kuriuos negailestingai užkloja laiko smiltys, o kartais prie nykimo prisideda ir neišmanančio, paviršutinišką požiūrį turinčio žmogaus ranka. Todėl svarbu iš dar gyvų liudininkų ar žmonių, surinkusių atsiminimus ir praeitimi nuosekliai besidominčių išgirsti ir suprasti kokios vertingos dabarčiai šios ir kitos panašios vietovės, kokie žmonės iš jų kilę.
Ypatingas potyris ir įkvėpimo šaltinis yra savo akimis muziejuje pamatytos Kajetono Sklėriaus nulietos akvarelės ir sukurti skulptūriniai bareljefai. Gilų ir nepamirštamą įspūdį paliko pasakojimas bei paaiškinimai apie jo kūrybą, kuriuos jaunuoliai išgirdo lankydamiesi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Aplankytas buvo ir Kunigiškiuose esantis Svėdasų krašto (J. Tumo – Vaižganto) muziejus. Tai buvusi Kunigiškių pradžios mokykla, kurioje pirmųjų mokslo žinių siekė ir pamatus išsilavinimui klojo daug didžių žmonių, kūrusių Lietuvą.
Taigi meno kalba jauniems žmonėms padėjo plačiau susipažinti ir suprasti kultūrinį, istorinį, gamtos savitumą ir paveldą. Netradicinėje aplinkoje ne tik perteikiamos vertingos istorijos, gamtos žinios, bet ugdomas ir skatinamas smalsumas, pagarba praeičiai, plečiamas akiratis.
Plenere nutapytos drobės ir sukurti keramikos dirbiniai parodose džiugina į juos žiūrinčių širdis, supažindina su istorinėmis vietovėmis ir vietovardžiais, asmenybėmis, nes jaunuolių kūriniuose tarsi susitiko dabartis ir praeitis, žmonės ir vietovės, šiandiena ir paveldas, patyrimas ir jaunatviškas smalsumas. Būdami „ties antro šimtmečio slenksčiu – ten, kur susitinka žmonių ir vietovių vardai“ ir piešdami Kajetono Sklėriaus gimtuosiuose Kunigiškiuose pasiekėme turėtą tikslą – sustiprinome kūrybiškumo ir saviraiškos gebėjimus, atskleidėme istorinio ir kultūrinio paveldo vertingumą ir įvairinome jo pažinimo būdus, pagilinome jaunuomenės ir bendruomenių žinias apie iškilias ir reikšmingas Lietuvos kultūrai asmenybes. Jauni žmonės, dalyvavę kūrybinėje stovykloje galės labiau pasitikėti savimi atskleisdami prigimtinį kūrybiškumą, pritaikyti jį ne tik meninei saviraiškai, bet ir kurdami klestinčią ir išsilavinusią Lietuvą.
Projekto partneriai ir rėmėjai A. Baranausko ir A. Vienuolio - Žukausko memorialinis muziejus, Kavarsko pagrindinė mokykla daugiafunkcis centras, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, asociacija „Kamajų bendruomenė“. Rėmėjai Anykščių kredito unija. Projektą „Ties antro šimtmečio slenksčiu – ten, kur susitinka žmonių ir vietovių vardai. Piešiame
Kajetono Sklėriaus (1876 – 1932) tėviškėje Kunigiškių kaime“ iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Rūta Stanevičienė, Vadovė, Viešoji įstaiga „Atvertos langinės“.
Nuotraukos: R. Stanevičienės.
Autorius: VšĮ „Atvertos langinės“
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!