ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Antanas Baranauskas gimęs 1835 m. sausio 17 dieną, švenčia 190 metų jubiliejų. Ši proga sausio 25 d. buvo paminėta A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejuje. Muziejaus parodų erdvėje - skambant smuiko virtuozo Martyno Švėgždos von Bekkerio muzikai - sugužėjo sausakimša salė. Žiūrovams neužteko, net iš visur nešamų papildomų kėdžių... Ką jau ten ir kalbėti, net stovimų vietų rasti buvo sunku, žmonės rikiavosi nuo pat rūbinės, o sėdėdami ant grindų aplink sceną glaudėsi vaikai. Vadinasi, miesto patriarcho atminimas Anykščių bendruomenei išlieka itin svarbus.

Iki Antano Baranausko 190-mečio šventės likus valandai, Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame name-muziejuje rinkosi "Girių spiečius". Tai organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis inicijuoti miškų priežiūros pokyčius. Kaip teigia sambūrio atstovai - miškai intensyviai kertami net ir saugomose teritorijose, o jų apsauginės funkcijos ir biologinė įvairovė vis labiau blogėja.

Pokalbio pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi pats smuiko virtuozas Martynas Švėgžda von Bekkeris skaitydamas knygos-kvietimo saugoti miškus žodžius:

"Minėdami Antano Baranausko gimimo 190-ąsias metines, atverčiame vieną reikšmingiausių jo kūrinių – „Anykščių šilelį“, kuris ir šiandien pasiekia mus kaip kvietimas stebėti, mylėti, saugoti ir branginti Lietuvos girias.[...]"

[...] Žmogaus ir miško ryšys jau pripažintas vertybe šalies, bet vietoj miško švento vis dar plynės driekias.Kaip gi galime vertybę šią puoselėti, jei rekreacijai ir gamtai tik kelis procentus esame palikę? [...]

[...] Į „Girių spiečių“ susibūrę bei daugybę organizacijų ir iniciatyvų apjungę,šie žmonės prašo išplyninančius kirtimus panaikinti ir artimą gamtai miškininkystę palaikyti. [...]

[...] Juk tik taip Baranausko žodžiai gyvena, kai naujos kartos juos ne popieriuj randa, o į girią įžengę, su nuostaba taria „Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“[...]



Šis bei 2024 m. balandžio 22-ąją parengtas kreipimasis dėl miškų ateities, kartu su A. Baranausko poema "Anykščių šilelis" buvo sudėti į nedidelę knygelę pavadininu "Anykščių šilelio balsas šiandien". Šiuo leidinuku „Girių spiečiaus“ bendruomenė kreipsis į sprendimų priėmėjus, skatindamas keisti Lietuvos miškų politiką. Šis sumanymas buvo pristatytas pirmoje renginio dalyje.

Po šio manifesto, renginys persikėlė į parodų salę, kur vyko jau minėtas koncertas. Jo pradžioje muziejininkas Antanas Verbickas pristatė unikalią muziejinę vertybę – XIX a. pagamintą ir Muziejui saugoti perduotą A. Baranausko smuiką. Muziejininkas pasakojo kaip smuikas, pusantro šimto metų, keliaudamas per žmonių rankas nepasimetė ir pasiekė šias dienas. Būtent smuiko istorija paskatino į renginį pakviesti Anykščiuose augusį Martyną Švėgžda von Bekkerį, kuris vėliau šiuo instrumentu atliko vieną kūrinį.

Šventės metu šalia klasikinių kompozitorių kūrinių M. Švėgžda von Bekker pirmą kartą atliko Romui Kalantai skirtą kūrinį „Šventa Ugnis“. Rodėsi, kad atlikėjas nebuvo nusiteikęs salę užpildžiusius palinksminti melodingais instrumento garsais... Smuikininkas įvairiai spaudė, tampė, griežė ir virpino instrumento stygas ir tokiu būdu demonstravo tikrąją smuiko meistrystę.

Tačiau, aplinkosaugos tema koncerto metu paminėta nebuvo, todėl ją išgirdo tik į pirmą dalį susirinkusi saujelės žmonių. Tačiau kaip užsiminė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus direktorė Audronė Pajarskienė: šiuo renginiu muziejus atvėrė duris kitaip perskaityti A. Baranausko kūrybą. Juk klasika nemiršta, ta didybė, ta galimybė, praėjus kartom, išgyvenusi įvairius istorinius kataklizmus, vėl skatina atsiversti ir per save perleidus šilelį vėl suprasti iš naujo. Todėl, tai, gal tik pirmas šių metų kvietimas pasikalbėti, bet tikime ne paskutinis.