ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Sausio pabaigoje visuomenei pristatyta nauja Vytauto V. Landsbergio dokumentinė juosta „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“ sėkmingai keliauja po Lietuvos kino teatrus. Kartu su juo didžiuosius šalies miestus lanko ir filmo režisierius – artimiausią savaitę Alytuje, Klaipėdoje, Anykščiuose vyks išskirtiniai seansai, kuriuose žiūrovai ne tik išgirs įdomiausias, už kadro likusias istorijas, bet ir galės gyvai pabendrauti.

„Prieš kelias dienas pradėjome gastroles – taip džiugina žiūrovų susidomėjimas filmu! Šiauliuose buvo tikras anšlagas, po peržiūros, aptarimo dar ir Antano Sutkaus mėgstamą dainą „Aš toks vienas“ drauge sudainavom. Kaune panašiai – salė pilna. Tikiuosi, kad ir kitus miestus įtrauks scenos iš fotografo gyvenimo – labai kviečiu nepraleisti progos susitikti“, – sako filmo režisierius V. V. Landsbergis.

Apie vieną garsiausių Lietuvos fotografijos kūrėjų pasakojantis filmas jau sulaukė ir moksleivių dėmesio, „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“ nepraėjus nė mėnesiui nuo jo premjeros atsidūrė Kauno „Romuvos“ kino kultūros sklaidos projekto „Mokausi iš kino“ finansuojamų filmų sąraše – nuo vasario 10 d. šią juostą moksleiviai galės žiūrėti iš mokinio krepšeliui skirtų lėšų.

„Tai – svarbus įvertinimas. O moksleiviams – galimybė per kiną arčiau pažinti fotografiją ir didį menininką. Galbūt vėliau filmas pasieks ir žiūrovus užsienyje, galimai filmą rodysime ir Vokietijos kino teatruose“, – užsiminė V. V. Landsbergis.

Pasak jo, „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“ – nėra patogus, laimingo gyvenimo filmas. Galbūt net atvirkščiai – jame netrūksta skaudžių nevilties akimirkų, kurios, režisieriaus teigimu, iš bohemiško juodulio galiausiai vis vien virsta gražiomis, šviesos kupinomis fotografijomis.

„Kurdamas filmą prisikasiau iki itin jautrių gyvenimo momentų. Kai sielvarto kupinas žmogus fotografuoja – gali tai justi: ir skaudulius, ir tą egzistencinį nerimą. Tas Sutkaus atėjimas iš liūdesio karalystės pamatant pasaulio grožį ir gebant jį prisijaukinti man tapo svarbiu liturginiu aspektu“, – kalbėjo V. V. Landsbergis.

Dokumentinės juostos apie A. Sutkų režisierius ėmėsi dar prieš prasidedant karantinui. Tuomet, kaip pats sako, menininką asmeniškai mažai tepažinojo. Tačiau dirbdami drauge jiedu netruko susibičiuliauti, o filmavimams įsibėgėjus pokalbiai tapo vis atviresni.

„Kiek tave žmogus įsileis, kiek nebebijos pasakoti gilesnius, jaudinančius dalykus – tai visada iššūkis. Tačiau džiaugiuosi, kad su Sutkumi pasiekėme tokį nuoširdų bendravimą, kad žiūrovas gali pabūti arti, pasijausti šeimos nariu“, – sakė V. V. Landsbergis.

Režisierius džiaugiasi ir iš naujo atgimusiu A. Sutkaus noru fotografuoti – ne paslaptis, kad beveik du dešimtmečius menininkas kamerą buvo padėjęs į šoną. O dabar, net kuriant filmą fiksavo kiekvieną akimirką.

„Fotografija – tai paslaptis. Žiūriu į Sutkaus nuotraukas ir suprantu, kad taip nepadaryčiau, kad tai – duota, tas dieviškas piršto paspaudimas. Antanui visada svarbu, kas lieka antrame plane, kas dedasi už nugaros. Tai labai kinematografiška, tie tarsi nematomi dalykai – šviesa, šešėliai, vienišiai žmonės, ieškantys pasaulio pabaigoje savo laimės – visa tai labai sustiprina nuotraukų kokybę, tampa tam tikros mitologijos dalimi. Džiaugiuosi, kad Sutkus leido dalyvauti jo gyvenime ir kažkuria prasme jis man buvo panašus į Jurgį Mačiūną, kuris net gulėdamas ligoninėje sudaužytas chuliganų, sakė – filmuok, čia geras kadras“, – prisiminė V V. Landsbergis.

Plačiau apie tai, kas liko už kadro, režisierius pasidalins gyvuose susitikimuose su filmo „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“ žiūrovais. Vasario 6 d., 18 val. seansas vyks Alytaus „Dainavos“ kino teatre, vasario 8 d. 18 val. Klaipėdos kino klube „8 1⁄2“, vasario 9 d. 18 val. – Anykščių kultūros centre.

Lietuvos kino centro finansuojamą ir LRT remiamą filmą taip pat dar galima pamatyti Vilniuje, „Pasakos“ ir „Skalvijos“ kino teatruose.

Režisierius V. V. Landsbergis

Kiti autoriaus straipsniai  

 Autorius: Anykščių kultūros centro informacija