ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS
Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ atkeliauja į Anykščius - (2023 07 18)
Paroda
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo (1939–1944)“ liepos 17-ąją atvyksta į Anykščius ir visam vasaros mėnesiui įsikuria A. Baranausko aikštėje.
Pernai lapkričio pradžioje jūriniame konteineryje įrengta paroda savo kelionę po Lietuvą pradėjo Vilniuje. Per aštuonis mėnesius „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ aplankė Alytų, Vilkaviškį, Kauną, Raseinius, Šiaulius, Panevėžį ir Biržus. Nepadariusi nė dienos pertrūkio, ji veikia jau devintą mėnesį.
Parodos sumanymas kilo, pradėjus tyrinėti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą nuotraukų rinkinį, kurį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų. Kino teatrai buvo fotografuojami 1942 m. vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Nuotraukose užfiksuoti ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei modernūs Kauno kino teatrai. Visi jie veikė tarpukario Lietuvoje, pirmosios sovietizacijos ir nacių okupacijos metais.
Parodoje norėta parodyti, kad ir laisvoje Lietuvoje, ir istorinių pervartų laiku kino teatrai dirbo, o kinas žmonėms buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, suteikusią progą bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus. Kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai, kaip ir kiti žmonės, buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištremti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau nemažai jų toliau rodė kiną ir karui pasibaigus. Animuotame nuotraukų filme galima pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas.
Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ suteikia galimybę šiandienos žmonėms, gatvės praeiviams ne tik susipažinti su Lietuvoje buvusiais kino teatrais, bet ir, įnirus vidun, nusikelti į praeities laiką. Mažiausiame Lietuvoje kino teatre (keturios kėdės) rodomas 1939–1944 m. istorinius įvykius ir to meto nuotaikas atspindintis 15 minučių filmas. Paroda sumanyta kaip seansas, kuriam pasibaigus įsijungia šviesa ir per pertrauką galima patyrinėti laiko liniją, joje esančias laikraščių iškarpas, skirtingų metų kino afišas, repertuarą, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais – kino operatoriais.
Paroda miesto centre veiks ištisą parą, todėl apžiūrėti ją galima ne tik specialiai, bet ir tiesiog stabtelėjus, einant pro šalį. Ji prieinama visiems ir yra nemokama. Paroda bus sumontuota liepos 17 d. ir atidaroma 16 val., iš Anykščių ji iškeliaus rugpjūčio 21 d.
Šį projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras ir Anykščių rajono savivaldybė, parodos veiklą Anykščiuose organizuoja partneris A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus.
Pernai lapkričio pradžioje jūriniame konteineryje įrengta paroda savo kelionę po Lietuvą pradėjo Vilniuje. Per aštuonis mėnesius „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ aplankė Alytų, Vilkaviškį, Kauną, Raseinius, Šiaulius, Panevėžį ir Biržus. Nepadariusi nė dienos pertrūkio, ji veikia jau devintą mėnesį.
Parodos sumanymas kilo, pradėjus tyrinėti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą nuotraukų rinkinį, kurį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų. Kino teatrai buvo fotografuojami 1942 m. vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Nuotraukose užfiksuoti ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei modernūs Kauno kino teatrai. Visi jie veikė tarpukario Lietuvoje, pirmosios sovietizacijos ir nacių okupacijos metais.
Parodoje norėta parodyti, kad ir laisvoje Lietuvoje, ir istorinių pervartų laiku kino teatrai dirbo, o kinas žmonėms buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, suteikusią progą bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus. Kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai, kaip ir kiti žmonės, buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištremti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau nemažai jų toliau rodė kiną ir karui pasibaigus. Animuotame nuotraukų filme galima pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas.
Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ suteikia galimybę šiandienos žmonėms, gatvės praeiviams ne tik susipažinti su Lietuvoje buvusiais kino teatrais, bet ir, įnirus vidun, nusikelti į praeities laiką. Mažiausiame Lietuvoje kino teatre (keturios kėdės) rodomas 1939–1944 m. istorinius įvykius ir to meto nuotaikas atspindintis 15 minučių filmas. Paroda sumanyta kaip seansas, kuriam pasibaigus įsijungia šviesa ir per pertrauką galima patyrinėti laiko liniją, joje esančias laikraščių iškarpas, skirtingų metų kino afišas, repertuarą, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais – kino operatoriais.
Paroda miesto centre veiks ištisą parą, todėl apžiūrėti ją galima ne tik specialiai, bet ir tiesiog stabtelėjus, einant pro šalį. Ji prieinama visiems ir yra nemokama. Paroda bus sumontuota liepos 17 d. ir atidaroma 16 val., iš Anykščių ji iškeliaus rugpjūčio 21 d.
Šį projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras ir Anykščių rajono savivaldybė, parodos veiklą Anykščiuose organizuoja partneris A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus.
Autorius: Anykščių raj. savivaldybė
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!