GAMTA
Elmės šešiakamienis ąžuolas

Elmės šešiakamienis ąžuolas
Paelmio kaimas, Anykščių rajonas, Lietuva
Paelmio kaimas, Anykščių rajonas, Lietuva
Naujausios fotogalerijos:



Videoklipų: 0



VYKSTANTYS IR BŪSIMI RENGINIAI
ARCHYVAS (1)
KULTŪROS MIESTO ŽINIOMIS, RENGINIŲ NENUMATOMA
INFORMACIJA
Tai pats įspūdingiausias Anykščių regioninio parko ąžuolas, turintis net 6 kamienus. Medžio aukštis yra 30 m, o kamienų apimtis – 7,31 m. Ąžuolas turi ir septintą kamieną, tačiau jis 30 cm aukštyje nudžiūvęs.
Elmės šešiakamienis ąžuolas - Anykščių rajono savivaldybėje saugomas botaninis gamtos paveldo objektas (šis „Elmės šešiakamienis ąžuolas“ 2003 metais Anykščių regioninio parko direkcijos siūlymu paskelbtas vienu iš 9 „Anykščių rajono savivaldybės saugomu gamtinio kraštovaizdžio objektu“ ). Ąžuolas stūkso Anykščių seniūnijoje, Paelmio kaime, Elmės kraštovaizdžio draustinyje. Iš Anykščių pasiekiamas vykstant keliu Šeimyniškėliai - Lašiniai , ties Pavarių girininkijos miškų ūkio medelynu pasukus į rytus miško keliu. Kelio pabaigoje, už 2 km, ties medienos sandėliavimo aikštele, einama apie 250 m pietų kryptimi. Medis įsiterpęs tankaus eglių jaunuolyno pakraštyje, netoli išdžiūvusio Elmės upelio intako. Prie paminklinio medžio pastatyta informacinė lentelė. Keliuose nuorodų nėra, todėl sunkiai surandamas.
Ąžuolas - bene gražiausias, didingiausias Lietuvos medis, išaugantis iki 40 m aukščio ir 4 m skersmens (išsilaikantis nuo 500 - 1500 metų amžiaus).
Poetas A. Baranauskas „Anykščių šilelyje“ rašę:
„... Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę
Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę...“.
Prieš kelis šimtmečius Lietuvoje išties ošė didžiuliai didingų ąžuolynų plotai. Ąžuolai, anot A. Baranausko „buvo nevalia kirviu paliesti“, nes pagonims lietuviams šis medis buvo šventas, paskirtas vyriausiajam dievui Perkūnui. Įdomu, kad Perkūnas dažniausiai renkasi ąžuolą, o ne kurį kitą medį. Kas antras žaibo smūgis miške tenka jam. Po senais ąžuolais lietuviai aukodavo aukas, spręsdavo svarbiausius Valstybės reikalus, prie ąžuolo vaidilutės kūrendavo šventąją ugnį.
Ąžuolas lapoja vėlai pavasarį - gegužės mėnesį. Tuo metu ir žydi. Prinokusios gilės krenta nuo pirmųjų šalnų spali. Beje ąžuolo gilės - sunkiausios sėklos iš visų pas mus augančių medžių: 1000 gilių sveria apie 3 kg. Kai kurių ąžuolo medžių rušių parudavę ir nudžiuvę lapai išsilaiko iki pavasario, daugumos rūšių ąžuolai yra visžaliai.
Paprastasis ąžuolas - dirvožemiui reiklus medis. Ąžuolai nemėgsta rūgščių, užmirkusių dirvožemių. Ąžuolai Anykščių regioniniame parke pasitaiko gana retai: dažniausiai pavieniais medžiais arba nedideliais fragmentais Anykščių šilelyje.
Elmės šešiakamienis ąžuolas - Anykščių rajono savivaldybėje saugomas botaninis gamtos paveldo objektas (šis „Elmės šešiakamienis ąžuolas“ 2003 metais Anykščių regioninio parko direkcijos siūlymu paskelbtas vienu iš 9 „Anykščių rajono savivaldybės saugomu gamtinio kraštovaizdžio objektu“ ). Ąžuolas stūkso Anykščių seniūnijoje, Paelmio kaime, Elmės kraštovaizdžio draustinyje. Iš Anykščių pasiekiamas vykstant keliu Šeimyniškėliai - Lašiniai , ties Pavarių girininkijos miškų ūkio medelynu pasukus į rytus miško keliu. Kelio pabaigoje, už 2 km, ties medienos sandėliavimo aikštele, einama apie 250 m pietų kryptimi. Medis įsiterpęs tankaus eglių jaunuolyno pakraštyje, netoli išdžiūvusio Elmės upelio intako. Prie paminklinio medžio pastatyta informacinė lentelė. Keliuose nuorodų nėra, todėl sunkiai surandamas.
Ąžuolas - bene gražiausias, didingiausias Lietuvos medis, išaugantis iki 40 m aukščio ir 4 m skersmens (išsilaikantis nuo 500 - 1500 metų amžiaus).
Poetas A. Baranauskas „Anykščių šilelyje“ rašę:
„... Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę
Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę...“.
Prieš kelis šimtmečius Lietuvoje išties ošė didžiuliai didingų ąžuolynų plotai. Ąžuolai, anot A. Baranausko „buvo nevalia kirviu paliesti“, nes pagonims lietuviams šis medis buvo šventas, paskirtas vyriausiajam dievui Perkūnui. Įdomu, kad Perkūnas dažniausiai renkasi ąžuolą, o ne kurį kitą medį. Kas antras žaibo smūgis miške tenka jam. Po senais ąžuolais lietuviai aukodavo aukas, spręsdavo svarbiausius Valstybės reikalus, prie ąžuolo vaidilutės kūrendavo šventąją ugnį.
Ąžuolas lapoja vėlai pavasarį - gegužės mėnesį. Tuo metu ir žydi. Prinokusios gilės krenta nuo pirmųjų šalnų spali. Beje ąžuolo gilės - sunkiausios sėklos iš visų pas mus augančių medžių: 1000 gilių sveria apie 3 kg. Kai kurių ąžuolo medžių rušių parudavę ir nudžiuvę lapai išsilaiko iki pavasario, daugumos rūšių ąžuolai yra visžaliai.
Paprastasis ąžuolas - dirvožemiui reiklus medis. Ąžuolai nemėgsta rūgščių, užmirkusių dirvožemių. Ąžuolai Anykščių regioniniame parke pasitaiko gana retai: dažniausiai pavieniais medžiais arba nedideliais fragmentais Anykščių šilelyje.
GPS: 55.570194 / 25.152827
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!