Miestelis Anykščių rajone už 14 kilometrų į pietus nuo Anykščių, už 3 kilometrų į šiaurę nuo magistralinio kelio Kaunas–Zarasai. Rytiniu miestelio pakraščiu teka upė Virinta – Šventosios kairysis intakas, per Kurklius teka jos kairieji intakai Kurklė ir Popelė, dešinysis intakas Nevėža, yra šių upių santakos. Pietiniu pakraščiu teka Judinys – Šventosios kairysis intakas. Ribojasi su Pavirinčių, Kališkų, Starkiškio, Kurklių I, Moliakalnio, Janonių, Šilinės, Pakalnių ir Vyliaudiškio kaimais, Kurklių, Kurklės, Burios, Antanuvkos ir Šilelio viensėdžiais.

Yra paštas (LT-29015), 1946 m. įkurta biblioteka, vaikų darželis, kultūros namai, ambulatorija.

Kurklių apylinkės buvo tankiai apgyvendintos jau XIII amžiuje. Miestelis pirmą kartą minimas 1526 metų lapkričio 23 dieną, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis suteikė jo paveldėtojui Ferdinandui Pliateriui privilegiją rengti Kurkliuose sekmadienio turgus. 1538 m. tas pats valdovas, sulaukęs kurkliečių skundo, sumažino jiems mokesčius ir duokles perpus.

1622 m. Kurkliuose veikė evangelikų reformatų bažnyčia. XVII a. antrojoje pusėje, iki 1669 m., Kurkliuose buvo pastatyta ir katalikų koplyčia, kurią aptarnavo iš Kavarsko atvykstantys kunigai. 1700 m. čia buvo įsteigtas Regulinių atgailos kanauninkų - baltųjų augustijonų vienuolynas, 1735 m. pastatyta pirmoji medinė Kurklių bažnyčia, kurią aptarnavo vienuoliai. Iki XVIII a. pabaigos Kurklių bažnyčia buvo Anykščių parapijos filija.

1783 m. buvo įsteigta Kurklių katalikų parapija, remiant grafui Kristupui Zavišai, pastatyta bažnyčia. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia vienuolyną uždarė. Kurklių parapija 1849 m. buvo priskirta Žemaičių vyskupijai ir iki šiol yra Kauno arkivyskupijos Ukmergės dekanato dalis. 1853 m. vasarą Kurklių parapiją vizitavo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

Dabartinė Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia stovi miestelio centre. Medinis pastatas, klebono Domo Jablonskio perstatytas 1871-1874 m. iš senosios XVIII a. bažnyčios, turi liaudies architektūros ir neoklasicizmo bruožų. Pastatas kryžminio plano, žemu transeptu, su bokšteliu virš frontono, 29 m ilgio ir 12 m pločio. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Jame yra didelė medinė varpinė, statyta 1874 m., joje yra trys varpai.

1998 m. gruodžio 8 d. Kurklių bažnyčioje kilo gaisras, sudegė altorius, kilimai, nemažas grindų plotas, aprūko visas bažnyčios vidus, deformavosi 11 balsų vargonai (sutaisyti 2010 m.). Tuo metu dirbusio kunigo Gintaro Pūro iniciatyva, parapijiečiams ir Anykščių rajono savivaldybei remiant, per dvejus sutvarkytas bažnyčios vidus, padarytas naujas altorius ir baldai, įrengta nauja elektros instaliacija.

Svarbiausia Kurklių parapijos šventė yra Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) atlaidai, švenčiami liepos 16 dieną arba artimiausią sekmadienį.

Kurkliuose XX a. pradžioje taip pat buvo gausi žydų bendruomenė. Išlikusi medinė Kurklių sinagoga - regioninės reikšmės kultūros vertybių registro objektas, vertinamas dėl architektūrinių detalių. Ji statyta pagal 1935 m. parengtą statybos techniko Povilo Jurėno projektą, remontuota XX a. antrojoje pusėje. Stovi prie Dubelės upelio, suręsta iš rąstų, sujungtų į sąsparas. Sinagogos tūris nedidelis, virš pastato iškilęs laiptinės bokštelis.

Kurklių centre, priešais bažnyčią, yra Antrojo pasaulinio karo metais Anykščių-Kurklių apylinkėse žuvusių sovietinės kariuomenės kareivių kapinės. Jose apie 1954 m. pastatytas paminklas – skulptūrinė kareivio figūra, ant postamento yra užrašas: "Žuvusiems tarybiniams kariams 1941–1945".

1954 m. Kurkliuose įkurti zoniniai kultūros namai, dabar – Anykščių kultūros centro Kurklių skyrius. 2014 m. baigta šios įstaigos patalpų rekonstrukcija.

1946 m. įsteigta Kurklių biblioteka, iki šiol veikianti kaip Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys.

Kurkliuose pastatytas paminklinis akmuo Kurklių miestelio atsiradimo 1526 m. datai atminti (2008 m.). Išleista istorinė monografija "Kurkliai" (sudarytoja Alvira Žvinienė, 2011 m.).

2014 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu buvo patvirtintas Kurklių herbas (etalono autorius Rolandas Rimkūnas) – Šv. Jurgio atvaizdas.

Kurklių dvare 1871 m. gimė vargonininkas ir chorvedys Petras Sližys. Kurklių parapijos Branislaviškio kaime 1924 m. gimė kunigas, mokslininkas teologas ir psichologas Antanas Paškus.

Kurkliuose 1932 m. gimė aktorius Algimantas Bružas, 1936 m. - bibliografas Stasys Dubauskas, 1941 m. - baleto artistas Alfonsas Leonavičius, 1942 m. - pedagogė ir literatė Nijolė Keblaitė-Zaukevičienė, 1944 m. - estrados artistas Juozas Zavaliauskas, 1945 m. - mokslininkas geografas Paulius Kavaliauskas, 1967 m. - žurnalistas ir muzikantas Arnoldas Lukošius, 1968 m. - kalbininkė Dalia Šmatavičiūtė-Sviderskienė, 1970 m. - pedagogė Jūratė Dūdaitė-Kašinskienė.