LTSR Vastybinis akademinis dramos teatras - Mažoji scena

Andejus Kuternickis ,,Tarytum mes nepažįstami"

II dalių spektaklis

Vertė - Adolfas Dūdys;
Režisierius - Rimas Tuminas;
Dailininkas - Sergejus Cvetkovas;
Kompozitorius - Faustas Latėnas;

Premjera - 1985 m. rugsėjo 28 d.
Spektaklio trukmė - 2 val 30 min.

Teatro vyriausiasis režisierius - Henrikas Vancevičius;
Režisieriaus padėjėjas - Jonas Braškys;
Literatūrinės dalies vedėjas - Alfonsas Dūdys;
Muzikinės dalies vedėjas - Alfredas Klimas;
Pastatymų techninės dalies vedėjas - Juozas Dobkevičius;
Apšvietimo operatorė - Marija Lileikytė;

Veikėjai ir aktoriai:

Borisas Grigorjevičius Želvinas - Sigitas Rackys, Tomas Vaisieta;
Nadežda Filipovna, jo žmona - Agnė Gregorauskaitė, Lidija Kupstaitė;
Gena, jų sūnus - Jonas Braškys, Anrius Žebrauskas;
Nina , jų dukra - Rasa Jakučionytė, Vilija Ramanauskaitė;
Valodia - Arvydas Dapšys, Sigitas Kubilius;
Galia - Jūratė Brogaitė, Dainora Tautavičiūtė;

Andėjus Kuternickis - Tarybinis dramaturgas ir prozininkas, gimęs 1948 m. Leningrade. Baigė Arktikos jūreivystės mokyklą. Dirbo Arktikos ir užsienio laivyne, vėliau vyresniuoju inžinieriumi Leningrado Lenino komjaunimo teatre.

Į dramaturgiją A. Kuternickis atęjo aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Pirmąją jo pjesę ,,Dar ne vakaras" 1974 m. pastatė Maskvos K. Stanislavskio dramos teatras. Mūsų žiūrovai turėjo progos susipažinti su A. Kuternickio pjese ,,Fėjos Dražė variacijos"., kurią 1982 m. Akademiniame dramos teatre pastatė režisierius R. Tuminas.

Geriausias autoriaus dramos kūrinys - pjesė ,,Tarytum mes nepažįstami" (,,Nina") pirmą kartą rampos šviesą išvydo 1975 m. Maskvos dailės teatre. Ją pastatė taip pat daugelis kitų mūsų šalies bei užsienio teatrų.

Nina . Valodia?...Kodęl žmonės darosi vieni kitiems svetimi?
Valodia. Kaip tai svetimi?
Nina. Juk visi yra ŽMONĖS. Kalba vienodai. Ir ką kalba - supranta, o ko nori - slepia savyje. susitinka gatvėj arba užsuka į svečius, o kam?
Valodia. Kam vaikšto į svečius?...Kaip tai kam? Štai aš pas tave atėjau. O kam? Bendravimas. Žmogui reikia bendrauti. Pasaulis, mergyte, sudėtingas, žmonės jame turi bendrauti: susitikinėti, vaikščioti į svečius. O kaipgi kitaip.
Nina. Susitinka, spaudžia vienas kitam rankas, juokauja, šnekučiuoja, o pažvelgsi į akis - tik vieną tematai: ,,Man bloga". Bet į akis nežiūri. Tik šiap persimeta žodžiais ir išsiskirsto, tarytum nė nebūtų susitikę. O juk žmoguje slypi tiek daug meilės ir švelnumo kitiems. Jeigu tie kiti jo nesupras, Valodia, tai jis, šis žmogus, gali mirti.

(Iš A. Kuternickio pjesės ,,Tarytum mes nepažįstami")