RENGINIŲ KALENDORIUS
RENGINIŲ KATEGORIJOS
RENGINIŲ ARCHYVAS
RENGINIŲ STATISTIKA
Anykščių kultūros centras ▶
A. Baranausko a. 2, LT-29132 Anykščiai
A. Baranausko a. 2, LT-29132 Anykščiai
1993 m. gruodžio 11 d. - 19:00
Kaina - Lt
Renginys vyko prieš 11336 d.
Kaina - Lt
Renginys vyko prieš 11336 d.
Nuotraukų: 0
Videoklipų: 0
Juozas Erlickas - Spektaklis-komedija „Pakeleivingi”.
Malonūs Lietuvos žmonės,
Apie ką šis spektaklis? Paprasčiausia būtų tarti: apie meilę ir mirtį. Tačiau pasakyti tiek - reikštų nepasakyti nieko. Juk čia nėra nei vieno išgalvoto, nei vieno žodžio, kuris kitados nebūtų buvęs ištartas. Aš ten buvau, šalis ta Lietuva vadinas...
Ten tai prabėgo brangiausi
Jaunystės laikai,
Ir po tiek metų pats savęs klausi:
- Tai vien tik sapnai?
Kiek atminimų - atsitikimų,
Gyvų kitados,
Vienas už kito brėško ir švito
Anapus ribos...
Kas šitaip rašė? Čechovas? Tamsos žmona? Argi tai svarbu?.. Įsivaizduokite didelį, tamsų kambarį, kuriame nieko nėra. Tai Lietuva. Bet slenka metai ir čia apsigyvena pirmieji žmonės: Melodija ir Česka G. Neilgai trukus vienu stebuklingu būdu jie susilaukia dukters Zofijos, kurios tėvas tuo metu kovoja Paryžiaus barikadose ir ničnieko nežino. Tačiau mergaitę atsitiktinai pastebi jaunas menininkas, Kocho lazdelių išradėjas Albertas R. Skambant nepriklausomam vergų chorui prabėga 25 metai ir jaunuoliai karštai pamilsta vienas kitą; deja, kaikuriųjų požiūriu mergaitės tėvas verčia dukterį tekėti už nemylimo socialdemokrato. Šitaip susiformuoja meilės trikampis, kurio statusis kampas - ponas Albertas R. - ilgainiui tampa garsiu kovotoju už žmogaus teises ir Bangladešo pasienyje jį sudrasko krokodilas. Bet jaunuolis nepasako jiems mylimosios vardo, užtat neilgai trukus ji suserga džiova. Prie mirštančios mergaitės lovos ateina Hamleto tėvas, Alberto R. šmėkla ir žygio draugai. Visi meldžia atleidimo. Tačiau - vėlu. Miegamajame tiumfuoja mirtis.
Ir vis dėlto svarbiausia spektaklyje - ne siužetas, kuris, beje, yra visiškai kitoks, ne muzika, ne dekoracijos, ne aktorių vaidyba ir net ne režisūra, o tai, kas slepiasi už viso to, tas jokiais žodžiais nenusakomas - k a ž k a s - užgaunantis širdį nuo pat pirmųjų akimirkų. Kas tai? Gal amžinas žmonių veržimasis iš žiūrovų salės į bufetą? Iš šeimos nario - į Seimo nariu? Aš nežinau. Tesprendžia Viešpats.
Su pagarba - Juozas Erlickas.
P.s. Vidaus reikalų ministerijos nurodymu spektaklis vartojamas kaip vidurius liuosuojanti priemonė, sergant džiova, buitiniu chuliganizmu, lėtiniu alkoholizmu, galvos vėžiu bei rinkimine kompanija. Taip pat apsinuodijus mėsa, tautos dvasia ir Šv. Kalėdomis. Tinka žiūrėti triskart per metus po valgio arba nukritus nuo stogo. Vartoti dažnaiu - tik gavus specialų režisieriaus, budinčio gaisrininko arba VR ministro leidimą.
Žiūrovas tris kart neatejęs į spektaklį be pateisinamos priežasties - atvesdinamas. Panašiems atvejams pasikartojus gręsia 15 metų griežto režimo su turto ir žmonos konfiskacija.
Veikiantieji asmenys ir atlikėjai:
VAIDINIMO AUTORIUS - lietuvių kilmės, senoviško sukirpimo žmogus, spektaklyje atsidūręs visiškai netikėtai - Artūras Sakalauskas;
ZOFIJA G. - vienturtė dugtė garsiojo Českos G., paprasta dzūkų arba latvių mergaitė, 46m. - Jolanta Dapkūnaitė, Virginija Kelmelytė;
BIRUTĖ K. - speciali mergaitė, turinti plačius įgaliojimus, 41m. - Ingrida Lileikytė, Edita Šakalytė;
FRANAS B. - valsčiaus viršaitis, be įgaliojimų, 25m. - Algis Dainavičius, Valdas Radvilavičius;
PETRAS G. - vietinės reikšmės ūkininkas, triskart paleistas iš varžytinių arba iš kalėjimo, 26m. - Remigijus Bučius, Tauras Čižas;
ALBERTAS R. - žinomas donžuanas ir donkichotas, pagarsėjęs dar Puškino ir Čaadajevo laikais, pastaruoju metu dirbantis apšvietėju Vidaus reikalų sistemoje - Algis Zigmantavičius;
MELODIJA - aukštuomenės dama, buvusi Levo Tolstojaus guvernantė, spektaklio metu jau mirus - N. Bulotaitė, Aldona Janušauskaitė;
ROZA VIDA - Puškino auklė, 1929 - aisiais įsėdusi ne į tą traukinį ir tokiu būdu pakliuvusi į Frano B. vizijų pasaulį - N. Bulotaitė, Aldona Janušauskaitė;
ČESKA G. - žmogus, artimas J. Jurašui, rezistencijos kovų dalyvis, tremtinys, Barboros Radvilaitės ir Vlado Radvilavičiaus reikalų patikėtinis - Dalius Butkus;
PAMINKLŲ STATYTOJAI - anais laikais statę viską, ka gali pastatyti žmogus ir pilietis, o šiandien - tik po 100gr. - Mindaugas Jusčius, Vilius Petrauskas;
PONAS PY - socialdemokratas, švediško stalo išradėjas, vėliau dirbęs graisrininku karštuosiuose planetos taškuose - Sigitas Kubilius;
POLIS ROBSONAS - Birutės ir Frano arba Petro sūnus, po spektaklio tapęs karo lakūnu ir aprašytas Antuano de Sent Eziuperi romanuose;
Pabaltijo geležinkelio apygardos sukarintas simfoninis dainų ir šokių liaudies ORKESTRAS, atliko kultūra beveik nenusileidžiantis šiuolaikiniams reaktyviniams lėktuvams bei Lietuvos Seimui:
Klavišai - Tomas Kizelis, Irmantas Jankaitis;
Styginiai - Laura Uscilaitė;
Pučiamieji - Ričardas Kapučinskas, Vaidotas Martinaitis;
Mušamieji - Stasys Noreikis;
Mušantieji - gali pabandyti kiekvienas;
Miestelėnai ir kaimiečiai - mieste ir kaime gyvenatys vyrai bei moterys, ne jaunesni kaip 18m. amžiaus ir turintys asmens dokumentus.
Taip pat atskiruose epizoduose dar pasirodo vizijos, Demokratinio Jaunimo Himnas ir žmonės iš Indijos, o daugybė kitokių asmenų, kurie čia nebuvo paminėti tik dėl vietos stokos, scenoje nepasirodo. Tarp jų - tokie svarbūs personažai, kaip Vachmistras, Uriadnikas, Antstolis, Lietuvos Prezidentas, deputatai ir Baskervilių šuo. Autorius jų visų nuolankiai atsiprašo ir savo teises pasilaiko.
Piesę skiriu gimnazijos laikų bičiulei, dabartės jau mirusiai Danutei K.
Metodiniai nurodymasi:
Juoktis reikia 2, 7, 21, 36, 48, 102, 114 ir 121-ąją spektaklio minutę;
9, 13 ir 1-ąją minutę - garsus juokas, pereinantis į kvatojimą;
6 - tylos minutė (prisimenat kritusius už Tėvynę);
8 min - juokas pro ašaras;
N.B.! Katarsis ištinka 97-ąją minutę. Neišsigąskite ir pasistenkite tuo metu pagalvoti apie ką nors malonaus (pvz. apie namuose paliktą įjungtą lygintuvą).
Draudžiama:
- garsiai knarkti,
- juoktis ne vietoje (ypač 4 ir 16-ąją minutę),
- po spektaklio lipti į sceną mušti kūrybinius darbuotojus.
Laikykitės šių nurodymų ir gyvenkite, kol numirsite. J. E.
Premjera - 1993 metų vasario 17d.
Vasario 17-toji kiekvienam lietuviui brangi data visų pirma tuo, kad ji yra vienintelė, kuri prasideda tuoj pat po vasario 16-tosios ir trunka lygiai 24 valandas. Tai ramybės ir susikaupimo diena. Surenkame tuščius butelius ir prisimename išvakarėse kritusius draugus. Bet nuo šiolei tai dviguba šventė - iki Nepriklausomybės pabaigos lieka tik 2755 dienos. Ištversime!
Malonūs Lietuvos žmonės,
Apie ką šis spektaklis? Paprasčiausia būtų tarti: apie meilę ir mirtį. Tačiau pasakyti tiek - reikštų nepasakyti nieko. Juk čia nėra nei vieno išgalvoto, nei vieno žodžio, kuris kitados nebūtų buvęs ištartas. Aš ten buvau, šalis ta Lietuva vadinas...
Ten tai prabėgo brangiausi
Jaunystės laikai,
Ir po tiek metų pats savęs klausi:
- Tai vien tik sapnai?
Kiek atminimų - atsitikimų,
Gyvų kitados,
Vienas už kito brėško ir švito
Anapus ribos...
Kas šitaip rašė? Čechovas? Tamsos žmona? Argi tai svarbu?.. Įsivaizduokite didelį, tamsų kambarį, kuriame nieko nėra. Tai Lietuva. Bet slenka metai ir čia apsigyvena pirmieji žmonės: Melodija ir Česka G. Neilgai trukus vienu stebuklingu būdu jie susilaukia dukters Zofijos, kurios tėvas tuo metu kovoja Paryžiaus barikadose ir ničnieko nežino. Tačiau mergaitę atsitiktinai pastebi jaunas menininkas, Kocho lazdelių išradėjas Albertas R. Skambant nepriklausomam vergų chorui prabėga 25 metai ir jaunuoliai karštai pamilsta vienas kitą; deja, kaikuriųjų požiūriu mergaitės tėvas verčia dukterį tekėti už nemylimo socialdemokrato. Šitaip susiformuoja meilės trikampis, kurio statusis kampas - ponas Albertas R. - ilgainiui tampa garsiu kovotoju už žmogaus teises ir Bangladešo pasienyje jį sudrasko krokodilas. Bet jaunuolis nepasako jiems mylimosios vardo, užtat neilgai trukus ji suserga džiova. Prie mirštančios mergaitės lovos ateina Hamleto tėvas, Alberto R. šmėkla ir žygio draugai. Visi meldžia atleidimo. Tačiau - vėlu. Miegamajame tiumfuoja mirtis.
Ir vis dėlto svarbiausia spektaklyje - ne siužetas, kuris, beje, yra visiškai kitoks, ne muzika, ne dekoracijos, ne aktorių vaidyba ir net ne režisūra, o tai, kas slepiasi už viso to, tas jokiais žodžiais nenusakomas - k a ž k a s - užgaunantis širdį nuo pat pirmųjų akimirkų. Kas tai? Gal amžinas žmonių veržimasis iš žiūrovų salės į bufetą? Iš šeimos nario - į Seimo nariu? Aš nežinau. Tesprendžia Viešpats.
Su pagarba - Juozas Erlickas.
P.s. Vidaus reikalų ministerijos nurodymu spektaklis vartojamas kaip vidurius liuosuojanti priemonė, sergant džiova, buitiniu chuliganizmu, lėtiniu alkoholizmu, galvos vėžiu bei rinkimine kompanija. Taip pat apsinuodijus mėsa, tautos dvasia ir Šv. Kalėdomis. Tinka žiūrėti triskart per metus po valgio arba nukritus nuo stogo. Vartoti dažnaiu - tik gavus specialų režisieriaus, budinčio gaisrininko arba VR ministro leidimą.
Žiūrovas tris kart neatejęs į spektaklį be pateisinamos priežasties - atvesdinamas. Panašiems atvejams pasikartojus gręsia 15 metų griežto režimo su turto ir žmonos konfiskacija.
Veikiantieji asmenys ir atlikėjai:
VAIDINIMO AUTORIUS - lietuvių kilmės, senoviško sukirpimo žmogus, spektaklyje atsidūręs visiškai netikėtai - Artūras Sakalauskas;
ZOFIJA G. - vienturtė dugtė garsiojo Českos G., paprasta dzūkų arba latvių mergaitė, 46m. - Jolanta Dapkūnaitė, Virginija Kelmelytė;
BIRUTĖ K. - speciali mergaitė, turinti plačius įgaliojimus, 41m. - Ingrida Lileikytė, Edita Šakalytė;
FRANAS B. - valsčiaus viršaitis, be įgaliojimų, 25m. - Algis Dainavičius, Valdas Radvilavičius;
PETRAS G. - vietinės reikšmės ūkininkas, triskart paleistas iš varžytinių arba iš kalėjimo, 26m. - Remigijus Bučius, Tauras Čižas;
ALBERTAS R. - žinomas donžuanas ir donkichotas, pagarsėjęs dar Puškino ir Čaadajevo laikais, pastaruoju metu dirbantis apšvietėju Vidaus reikalų sistemoje - Algis Zigmantavičius;
MELODIJA - aukštuomenės dama, buvusi Levo Tolstojaus guvernantė, spektaklio metu jau mirus - N. Bulotaitė, Aldona Janušauskaitė;
ROZA VIDA - Puškino auklė, 1929 - aisiais įsėdusi ne į tą traukinį ir tokiu būdu pakliuvusi į Frano B. vizijų pasaulį - N. Bulotaitė, Aldona Janušauskaitė;
ČESKA G. - žmogus, artimas J. Jurašui, rezistencijos kovų dalyvis, tremtinys, Barboros Radvilaitės ir Vlado Radvilavičiaus reikalų patikėtinis - Dalius Butkus;
PAMINKLŲ STATYTOJAI - anais laikais statę viską, ka gali pastatyti žmogus ir pilietis, o šiandien - tik po 100gr. - Mindaugas Jusčius, Vilius Petrauskas;
PONAS PY - socialdemokratas, švediško stalo išradėjas, vėliau dirbęs graisrininku karštuosiuose planetos taškuose - Sigitas Kubilius;
POLIS ROBSONAS - Birutės ir Frano arba Petro sūnus, po spektaklio tapęs karo lakūnu ir aprašytas Antuano de Sent Eziuperi romanuose;
Pabaltijo geležinkelio apygardos sukarintas simfoninis dainų ir šokių liaudies ORKESTRAS, atliko kultūra beveik nenusileidžiantis šiuolaikiniams reaktyviniams lėktuvams bei Lietuvos Seimui:
Klavišai - Tomas Kizelis, Irmantas Jankaitis;
Styginiai - Laura Uscilaitė;
Pučiamieji - Ričardas Kapučinskas, Vaidotas Martinaitis;
Mušamieji - Stasys Noreikis;
Mušantieji - gali pabandyti kiekvienas;
Miestelėnai ir kaimiečiai - mieste ir kaime gyvenatys vyrai bei moterys, ne jaunesni kaip 18m. amžiaus ir turintys asmens dokumentus.
Taip pat atskiruose epizoduose dar pasirodo vizijos, Demokratinio Jaunimo Himnas ir žmonės iš Indijos, o daugybė kitokių asmenų, kurie čia nebuvo paminėti tik dėl vietos stokos, scenoje nepasirodo. Tarp jų - tokie svarbūs personažai, kaip Vachmistras, Uriadnikas, Antstolis, Lietuvos Prezidentas, deputatai ir Baskervilių šuo. Autorius jų visų nuolankiai atsiprašo ir savo teises pasilaiko.
Piesę skiriu gimnazijos laikų bičiulei, dabartės jau mirusiai Danutei K.
Metodiniai nurodymasi:
Juoktis reikia 2, 7, 21, 36, 48, 102, 114 ir 121-ąją spektaklio minutę;
9, 13 ir 1-ąją minutę - garsus juokas, pereinantis į kvatojimą;
6 - tylos minutė (prisimenat kritusius už Tėvynę);
8 min - juokas pro ašaras;
N.B.! Katarsis ištinka 97-ąją minutę. Neišsigąskite ir pasistenkite tuo metu pagalvoti apie ką nors malonaus (pvz. apie namuose paliktą įjungtą lygintuvą).
Draudžiama:
- garsiai knarkti,
- juoktis ne vietoje (ypač 4 ir 16-ąją minutę),
- po spektaklio lipti į sceną mušti kūrybinius darbuotojus.
Laikykitės šių nurodymų ir gyvenkite, kol numirsite. J. E.
Premjera - 1993 metų vasario 17d.
Vasario 17-toji kiekvienam lietuviui brangi data visų pirma tuo, kad ji yra vienintelė, kuri prasideda tuoj pat po vasario 16-tosios ir trunka lygiai 24 valandas. Tai ramybės ir susikaupimo diena. Surenkame tuščius butelius ir prisimename išvakarėse kritusius draugus. Bet nuo šiolei tai dviguba šventė - iki Nepriklausomybės pabaigos lieka tik 2755 dienos. Ištversime!
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!