Lietuvos respublikos kultūros ministerija
Valstybinis jaunimo teatras

 Aldo Nikolaji „Būk vyras, Čelestino!...”

„Aš laimingas, kad ir jūsų žiūrovai susipažins su mano komedija „Būk vyras, Čelestino!...” Šis darbas man ypač mielas, nes jame glūdi ir mano gyvenimo dalis...”

Pjesės autorius parašė šias eilutes prieš trisdešimt penkerius metus premjeros proga jaunam Lietuvos režisieriui Povilui Gaidžiui. Berods, 1962m. Maskvos teatrinio instituto (GITIS) diplomantas rež. P. Gaidys pirmą kartą pastatė „Būk vyras, Čelestino!” Marijanpolės teatre. Paskui spektaklis kartu su režisieriumi kūrybiniam gyvenimui persikėlė į Klaipėdos dramos teatrą.

„Aš manau, kad scena - vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų, ir kad teatras vienija žmones ir išsaugo juos jaunais...

Apie mane ir už mane jums papasakos komedija „Būk vyras, Čelestino!” ir jos pagrindinis veikėjas - Čelestino,” - rašė tada Aldo Nikolaji...

Jam 75-eri metai. Aldo Nikolaji gyvena Romoje. Jis daug keliavęs po pasaulį, pradedant nuo 20 metų, kuomet užkaltame vagone išgabeno jį į Vokietiją. Dar iki šiokei jis Šv. Kalėdų proga atsiunčia sveikinimo atvirutę, rašo laiškus režisieriui Povilui Gaidžiui į Klaipėdą...

Tada, prieš Trisdešimt penkerius metus Marijampolės ir Klaipėdos teatre pagrindinį Čelestino vaidmenį vaidino jaunas, talentingas artistas Rimas Karvelis. Po ilgos metų pertraukos šis aktorius vėl šiame spektaklyje sukūrė epizodinį vaidmenį.

Jaunas režisierius Jokūbas Tūras, tikraiusiai, vėl turi ką pasakyti apie mūsų gyvenimą savo kartai.



Veikėjai ir aktoriai:

Čelestino - D. Kazlauskas, A. Kazanavičius;
Motina - I. Kriauzaitė, D. Storyk;
Diana - E. Aukštakalnytė, N. Varnelytė;
Alberto - A. Bialobžeskis;
Matėja - k. Kazlauskaitė;
Trankvilis - A. Šurna;
Pasiuntinys - R. Karvelis;
Amelija - L. Budzeikaitė;

Režisierius - Jokūbas Vilius Tūras;
Rež. padėjėja - Idalija Krikščionaitytė;
Dailininkas - Marius Jacovskis;
Kompozitorius - Giedrius Puskunigis;



Ištrauka iš pjesės:

MOTINA. (žiūri į Čelestiną). Tu atrodai šiandien siaubingai.

AMELIJA. (įeina apsisiautusi chalatu, su kavos puodeliu rankose, atsisėda už stalo ir pradeda pusryčiauti). Kelintą valandą tu šiandien atsikėlei? Aš pabudau šešiomis, o tavęs jau nebuvo...

ČELESTINO. Aš susapnavau baisų sapną, ir jau negalėjau užmigti.

MOTINA. Baisų sapną?

AMELIJA. Ką tu sapnavai?

ČELESTINO. Kad aš - ryžio grūdas.

MOTINA. Na?..

ČELESTINO. Aš buvau ryžio grūdas ir tūnojau maiše. Tai baisu!

MOTINA. Baisu? Sapnuoti ryžius - sėkmė.

AMELIJA. Perteklius.

ČELESTINO. Bet aš pats buvau ryžių grūdas. Suprantate? o iš viršaus, apačioje, aplink - mane spaudė, smaugė, tūkstančiai tūkstančių ryžių grūdų, panašių į mane...Kiekvienas grūdas stengėsi išsprūsti iš maišo, bet tai jiems nepavykdavo... Ir Grūdai slėgė vienas kitą... Šluostosi kaktą, vis dar sapno pritrenktas. Motina įpila jam kavos. (Geria kavą). Šalta.