Lietuvos valstybinis jaunimo teatras

Antonas Čechovas ,,Perpetuum mobile"

II- jų dalių spaktaklis

Dalyviai ir atlikėjai:

Kristina Kazlauskaitė - Nadia;
Arūnas Storpirštis - Markas (jos vyras);
Lina Budzeikaitė - Olia;
Rolandas Boravskis - Miša (jos vyras);
Andrius Bialobževskis - Tardytojas;
Aleksas Kazanavičius - Teismo gydytojas;
Saulius Siparis - Gydytojas;
Rimgaudas Karvelis - Klijentas;
Vytautas Taukinaitis - Nikolaška;
Tomas Kizelis - Jefimas;
Ina Griciūtė - Akulka;

Režisierius ir inscenizacijos autorius - Remigijus Vilkaitis;
Scenografijos ir kostiumų dailininkas - Jonas Arčikauskas;
Kompozitorius - Gediminas Rimkus - Rimkevičius;

Remjera 1998 m. birželio 25 d.

Spektaklis ,,Perpetuum mobile'' - Jaunimo teatro aktorių grupės kūrybinės iniciatyvos rezultatas.

Spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo A. Čechovo apsakymą panaudojant: ,,Birželio 29-oji'', ,,Nuo vilko ant meškos'', ''Sirena'', ,,Iš neturėjimo ką veikti'', ,,Vasarvietėje'', ,,Volodia'', ,,Pas pažįstamus'' ir kt. apsakymų fragmentus.



Repeticijų laikotarpyje buvo remiamasi visų spektaklio dalyvių, o taip pat K. Jakšto, R. Rudoko, R. Kazlo pasiūlimais ir mintimis. Kai kuriuos pasiūlymus pavyko realizuoti spektaklyje.

Rita Aleksandravičiūtė - dailininkė apipavidalintoja;
Algis Garbačiauskas - butaforas;
Fedej Sakovič - Stalius - baldininkas;
Elena Ivaškevič - rež. asistenė, rekvizitas;
Vidas Kiburys - garsas;
Tadas Juozapaitis ir Gintas Urba - šviesa;

Dekoracijos pagamintos Jaunimo teatro dirbtuvėse;
Vygdytojai - Bernardas Varno ir Mykolas Ščerbakovas;

Kostiumai pasiūti Jaunimo teatro siuvykloje.
Siuvėjai - Algina Romel, Edvardas Katinas;

Pastatymo dalies vedėjai - Vytautas Taukinaitis, Galina Kevličienė;
Mašinistė - Janina Lapėnienė;
Literatūrinės dalies vedėjas - Juozas Pocius;
Teatro direktorius - Kostas Smoryginas;
Teatro vadovas - Algirdas Latėnas;



...Aš su malonumu neskubėdamas, isijausdamas mielai aprašyčiau visą savo herojų, aprašyčiau jo būseną žmonos gimdymo metu, jo teismą, jo šlykštų jausmą po išteisinimo, aprašyčiau, kaip daktarai ir akušerė naktį geria arbatą, aprašyčiau lietų...

Tai suteiktų man vien tik malonumą, todėl kad aš mėgstu raustis ir terliotis. Bet ką man daryti?

Padedu apsakymą rugsėjo 10 - tą galvodamas, kad privalau užbaigti jį spalio 5 -ajai - paskutinis terminas; jeigu pavėluosiu, tai apgausiu ir liksiu be pinigų.

Pradžią rašau ramiai, nevaržydamas savęs, tačiau viduryje aš jau imu kuklintis ir bijoti, kad apsakymas nebūtų ilgas...Todėl pradžia man visada būna daug žadanti, tartum būčiau pradėjęs romaną; vidurys nedrąsus, suveltas, o pabaiga kaip mažo apsakymo fejerverkiška...

...Mano galvoje ištisa armija besiprašančių laukan ir laukiančių komandos žmonių. Visa, ką aš iki šiol rašiau - niekai lyginant su tuo ką norėjau rašyti ir rašyčiau iki užsimiršimo...

Mano galvoj kankinasi penkių apysakų ir dviejų romanų siužetai. Vienas romanas jau seniai sumanytas, taip, kad kai kurie veikėjai jau paseno dar nespėjus jų parašyti...

Visa kas dabar rašoma nepatinka man ir varo į nuobodulį, visa kas knibžda man galvoje - domina, intriguoja ir jaudina - ir todėl aš galvoju, kad visi daro ne tai kas reikalinga, o aš tikrai vienas žinau paslaptį taip galvoja. Tarp kitko, pats velnias nusisuktų sprandą šituose reikaluose...

(Laiškas A. S. Suvorinui) 27 spalio 1898 Maskva.