Sausio 7 d. 17 val. Premjera Anykščių kultūros cen­tre „Meilės laiškai“. Režisierius - Dainius Kazlauskas.

Vaid­ina: Alek­san­dra - Ilona Bal­sytė, Tomas - Kostas Smoriginas.

Bili­eto kaina: 10 €, 13 €.

Tokią žodžio galią pirmą kartą paju­tau prieš gerus aštuoner­ius metus. Vienas mūsų part­nerių atsi­untė man pjesę su prier­ašu PER­SKAITYK! Pamenu, kažkur reikėjo skristi, tad tek­stą atsis­paus­d­inau - per­skaity­siu lėk­tuve. Per­skaičiau. Du kar­tus. Pjesė manyje taip sure­zon­avo, kad vieno karto nepakako. Norė­jau įsi­tik­inti, kad nepa­si­vaideno. Ir jau tada tvir­tai žino­jau, kad spek­tak­lis pagal šią pjesę tikrai gims mūsų teatre.

Bet tąkart statėme porą naujų spek­talių, kiek vėliau įsisi­autėjo krizė, po to per­skaičiau begalę kitų pje­sių, ir tek­stas su prier­ašu PER­SKAITYK! nusistūmė užmaršties stalčiun.

Iki šių metų sausio, kai vienoje meno mugėje su juo vėl susidūriau. Žinot tą jausmą, kai prisi­meni vaikys­tėje pamėgtą, bet visiškai pamirštą patiekalą? Kai negali apie nieką dau­giau galvoti, kol tą patį vakarą jo nepasigamini. Per­skaičiau dar kartą, ir iš karto paskam­binau Dainiui Kazlauskui. Žino­jau, kad ir jam šis tek­stas bran­gus. Visa kita įvyko tarsi savaime.

Par­o­dėme pjesę draugams iš Keis­tuolių teatro. Susižavėjo. Idioteatras del­e­gavo savo smo­giamąjį būrį, kadaise kūrusį dabar jau leg­end­inį “Urv­inį žmogų“: režisierių Dainių Kazlauską, aktorių Kostą Smo­rig­iną, scenografę ir kostiumų dailininkę Indrę Pačė­saitę ir kom­poz­i­torių Igną Juzoką. Keis­tuo­liai atsakė pasiūlydami aktorę Iloną Bal­sytę, šviesų dievą Darių Malin­auską ir savo didžiąją salę. Ten jau spalio 28 dieną jums pris­tatysime tai, kas pasaulyje žinoma kaip “Meilės laiškai”.

Šią pjesę ameriki­etis Albert Rams­dell Gur­ney parašė 1988-​aisiais. Tais pači­ais metais ji pirmą kartą perskaityta Niu­jorko viešo­joje bib­liotekoje, o jau po poros metų tapo Pulitze­rio pre­mi­jos finalininke. Tai dviejų žmonių viso gyven­imo susir­ašinėji­mas, sug­ulęs į bene geri­ausią dra­maturginį tek­stą, kurį man teko skaityti.

Mes per­ne­lyg daž­nai ir atsainiai sakome, kad pir­moji meilė kaip seilė - eis ir praeis, tačiau juk būna taip, kad ji ima ir lieka - visam gyven­imui, nepraei­dama ir nerūdy­dama. Lieka prisi­min­i­mais, sva­jonėmis ir viltimis, o syki­ais - neblės­tančių sim­patijų ir joms suokalbiškai slapčiomis rašomų grakščiai švel­nių bei aistringų laiškų pavi­dalais. Ar esate bent vieną tokį laišką gavę arba parašę? Gal­būt esatę išgyvenę patį tikri­ausią, nuo begal­inės aistros iki begal­inės nevil­ties, ties pavo­jin­gomis bedugnėmis bal­an­suo­jantį meilės (laiškų) romaną? Gal net tokį, kuris buvo, yra ir bus, iki pat pasku­tinio atodū­sio, kurio aki­vaiz­doje Jūs, visai kaip spek­tak­lio „Meilės laiškai“ Tomas, melan­choliškai ištar­tumėte tik dabar galų gale aš supratau, kad tai buvo meilė?

Nau­jau­si­ame Daini­aus Kazlausko spek­tak­lyje - intymi, pusę amži­aus trukusi Alek­san­dros (Ilona Bal­sytė) ir Tomo (Kostas Smo­rig­i­nas) laiškų, taigi ir jų gyven­imų, meilės ir visų patirčių, istorija. Pagal gar­sią amerikiečių dra­maturgo Albert Rams­dell Gur­ney pjesę „Meilės laiškai“ pas­taty­tas due­ti­nis spek­tak­lis klau­sia, ką reiškia rašyti laiškus, kodėl įsimylima laiškais ir ar juose gal­ima susikurti realy­bėje neį­manomą san­tykį, tuos mus, kurie egzis­tuotų tik laišku­ose ir jų kon­tek­stu­ose? Kiek laišku­ose įmanoma būti sav­imi ir sykiu pažinti kitą? Gali­au­siai, kiek išlikusi kore­spon­den­cija gali kitiems papasakoti apie ją rašiu­sius žmones ir apie tai, kas buvo (iš)gyventa, patirta, mylėta ir nekęsta?

Tai spek­tak­lis apie moterį ir vyrą, jų duetines egzis­tavimo galimybes.

Tai spek­tak­lis apie meilę, kitaip tari­ant, gyvenimą.

Tai tikro tono spek­tak­lis - sen­ti­men­talus, leng­vai patosiškas, jautrus, švel­nus ir inty­mus, syki­ais šal­tas, grubus ir priekaištin­gas, tačiau kupinas ne tik vilčių ir ili­uz­ijų, bet ir ameriki­etiškos sva­jonės atributų ir gyven­imo scenarijų.

Tai laiškai, kuri­u­ose rašoma ir nutylima viskas.

Žinai, kas mums trukdo, Tomai. Šitie prakeikti laiškai. Aš pažįstu tave iš laiškų, o ne gyven­ime. Štai kodėl aš kažko, anot tavęs, ieško­jau žvil­gčio­dama tau per petį. Aš ieško­jau to žmo­gaus, kurį visus tuos metus pažino­jau iš laiškų. O gyven­ime tu visiškai kitoks, Tomai.