Vasario 13 d. 15 val. Anykščių kultūros cen­tre Kauno dailės gimnazijos mokytojų parodos „Mes“ atidarymas.

Par­oda „Balta-​juoda“ - par­odų ciklo, skirto Kauno dailės gim­naz­i­jos 70-​mečiui, dalis.

Kai tenka pasakoti apie Kauno dailės gim­naz­iją, daž­nas klau­sia: ar čia ta mokykla, kur „pelė­dos”? Ir reikia aišk­inti geografinę mokyk­los padėtį, pasakoti istoriją, kuri prasidėjo prieš 70 metų, per daugelį metų susifor­mavusią mokyk­los filosofiją bei kultūrin­imo mis­iją. Apie 60 proc. mokinių, bai­gusių Kauno dailės gim­naz­iją, yra žinomi Lietu­voje ir užsienyje dailininkai, kultūros bei visuomenės veikė­jai, tarp jų - A. Kmieliauskas, L. Lagauskas, T. Rožanskaitė-​Piekurienė, D. Palukai­tienė, L. Draz­dauskaitė, M. Skudutis, A. Martinaitis, O. Dauge­lis, E. Sal­adžius, A. Vaitkū­nas, E. Rudin­skas, A. Bosas, V. Mar­tišius, S. Staniū­nas, S. Teitelbau­mas, D. Dauknytė, V. Lipskytė-​Tarabildienė, R. Tarabilda, E. Kepežin­skas, A. Ramū­naitė, A. Andrijauskas, taip pat Nacionalinių pre­mijų lau­re­atai - V. Antanav­ičius, R. Vaitekū­nas, P. Repšys, R. Kepežinskas, M. Navakas, K. Jaroše­vaitė, akto­rius D. Gaveno­nis ir daug kitų kūry­bos kelią pasirinkusių absolventų.

1945 m. rudenį prie Kauno taiko­mo­sios dailės insti­tuto sub­urta dailės studija išaugo į dailės mokyklą. Meno reikalų valdy­bos viršininko Juozo Banaičio 1946 m. vasario 4 d. įsakymu buvo ofi­cialiai įsteigta Kauno vidur­inė dailės mokykla. Ji įsikuria neprik­lau­so­mos Lietu­vos min­istro pirmininko Juozo Tūbe­lio reziden­ci­joje, kuri­oje lig šiol tebėra. 1965 m. Kauno vidur­inė dailės mokykla for­maliai sujun­giama su dešimt­mete muzikos mokykla ir pavad­i­nama Kauno vidurine meno mokykla. 1969 m. per­vad­i­nama į Juozo Naujalio vidur­inę meno mokyklą. 1990 m. mokyk­los atsiskiria ir mūsiškė vėl tampa Kauno vidurine dailės mokykla, nuo 1994 m. - Kauno dailės gim­naz­ija, nuo 2007 m. - Kauno apskri­ties dailės gim­naz­ija, 2013 m. grąži­na­mas Kauno dailės gim­naz­i­jos pavadinimas.

Dailės ugdy­mas for­muo­jasi pagal prieškar­inės J. Vienožin­skio meno mokyk­los prin­ci­pus. Ir šian­dien gimnaz­ija tebepu­oselėja per daugelį metų susik­losčiu­sias ir išsaugo­tas tradi­ci­jas. Per sep­ty­ni­as­dešimt metų Kauno dailės gim­naz­ija nuėjo ilgą meninio ugdymo tob­u­lin­imo kelią, sufor­mavo sav­i­tas dailės progra­mas, kurios šian­dien tapo pagrindu Spe­cial­izuo­tos ugdymo kryp­ties kartu su daile pra­dinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pro­gramoms. Gim­naz­i­joje kartu su ben­drojo ugdymo dalykais, moko­masi piešimo, dailės ir architek­tūros istori­jos, tapy­bos, skulp­tūros, grafikos, tek­stilės, keramikos, stiklo, grafinio dizaino, pro­jek­tavimo ir akvarelės pagrindų. Pro­grama užbaigiama mokyk­liniu bran­dos menų egzaminu.

Kalbant apie mokyk­los filosofiją, reikėtų prisim­inti pažan­giau­sius Euro­pos ped­a­gogus, ieško­ju­sius būdų, kaip har­mo­nizuoti pažin­imo pro­cesą, kad jis apimtų visas asmeny­bės puses, ir nus­tačiu­sius, jog efektyviau­sia yra ugdyti menu. Ugdant vis­a­pusišką asmenybę, svar­biau­sia sud­er­inti valios, jausmų ir mąstymo vystymą. Ir šian­dien gim­naz­i­jos mis­ija išlieka ta pati - ugdyti har­mon­ingą, kūry­bingą asmenybę, duoti vaikui savi­raiškos gal­imybę, kad atsiskleistų ne vien jo mąsty­mas, bet ir emo­cionalumas, kad jis tob­ulėtų dvasiškai, atrastų save.

Gim­naz­i­jos moky­to­jai ren­gia ne tik per­son­alines, grupines, bet ir ben­dras su mokini­ais par­o­das. Taip užsimezga arti­mas moky­tojo ir mokinio ryšys, per­au­gan­tis į kolegišką bendravimą.