Liepos 22 d. (šeštadienį) 12 val. Anykščių miesto šventės metu Anykščių koplyčioje - Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36) Algimanto Jono Švėgždos parodos „…esu gamtos dalis.“ atidarymas. Parodos sumanytojas ir kuratorius profesorius Arvydas Šaltenis, svečiuose menotyrininkas Viktoras Liutkus.

Trumpa biografija:

– Tapytojas, grafikas, piešėjas;
– Gimė 1941 m. Kelmėje. Mirė 1996 m. Berlyne.
– 1967 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.
– Nuo 1973 m. dalyvavo parodose.
– 1978–1981 m. Vilniaus dailės instituto piešimo katedros dėstytojas.
– Nuo 1982 m. po inkstų transplantacijos iki mirties gyveno Berlyne.
– Apdovanotas TSRS komjaunimo premija (1976).
– Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.

Apie kūrybą

Rimtas ženklas, nurodantis menininko svarbą yra tai, kad jo kūriniai yra gana gausiai kopijuojami mėgėjų. Ypač brandžioji kūrybos dalis, kur meistriškas piešinys jungiasi su akylu, ilgu, giliu gamtos stebėjimu. A. Švėgždos darbai yra gražūs ir kiekvienam suprantami, tik to supratimo gilumas gali labai skirtis. Nė vienas žiūrovas nepasakys „aš irgi taip galėčiau“. Niekas nepabūgs bet kurio dailininko darbo kabinti ant sienos. Tačiau išklausius visas bičiulių pasakojamas ir paties menininko gausiai prirašytas istorijas (dienoraščiai, laiškai, piešinių paraštės), akivaizdu, kad su miesčioniškumu, dekoratyvumu, paviršutiniškumu Algimanto Švėgždos kūryba turi labai jau nedaug bendro.

Dailininko kūryba skyla į du etapus: lietuviškąjį ir vokiškąjį. Juos atskiria 1982 metais atlikta inkstų transplantacijos operacija. Vėliau menininko gyvybė priklausė nuo skausmingų dializės procedūrų. Jis buvo priverstas gyventi Berlyne. Du periodai skiriasi kaip diena ir naktis. Studentiški metai kupini formos ieškojimų, jauno žmogaus žaismo, noro priešintis taisyklėms, eksperimentavimo, vėlesni – paremti darbu iš natūros, susiję su egzistenciniais klausimais, fizine kančia, baime, išminties ieškojimu.

Pradžioje Švėgždos tapyboje matyti mokymosi pratimai: dailininkų (A. Gudaitis, I. Piekuras, M. T. Rožanskaitė, P. Picaso, P. Cezzane‘as, V. Van Goghas, P. Gaugenas), krypčių (puantilizmas, popartas, hyperrealizmas), madų (hipių idėjos, naujos technologijos) įtakos. 1973–1979 metai sietini su „Ketveriukės“ grupės veikla, kurioje dar dalyvavo Arvydas Šaltenis, Kostas Dereškevičius ir Algimantas Kuras. Grupės nariai pasaulį vaizdavo be pagražinimų.

Lemiamu kūrybos posūkiu aprašomas kūrinio „Autoportretas su moliūgu“ (1977 m.) tapymas. Menininkas atsigręžia į darbą iš natūros, kas buvo reta to laiko dailėje. Ilgainiui atsiveria Švėgždos kaip piešėjo pašaukimas, kuris vėlesniuose kūriniuose pasiekia jautraus piešinio tobulumo, pakylėtumo, kartais paslėpto sentimentalumo.

Plačiau skaitykite nuorodoje.