Spalio 25 d., trečiadienį, 17:30 val. Viešosios bibliotekos debesyne knygos „Mes nužudėme“ pristatymas. Su skaitytojais bendraus aktorius, rašytojas Arkadijus Vinokuras.

Knyga „Mes nužudėme“ nėra istorinis veikalas. Tačiau istorijos joje yra tikros, pasakojimai humanizmo kontekste objektyviai istoriškai pagrįsti. Juk savo patirtimi knygoje dalijasi nusikaltėlių palikuonys. Teigiu, kad vaikai nekalti dėl savo tėvų nusikaltimų, o lietuviai nėra žydšaudžių tauta. Nei moraliai, nei teisiškai. Pašnekovų išgyvenimai yra tikri. Daugelio teigimu, gėdos našta krinta ant jų pečių. Ar jie turėtų jausti gėdą? Mat normalus žmogus nepaneigs, kad vaikai nėra atsakingi už savo tėvų nusikaltimus. Kas geriau nei mes, žydai, žinome šį nepaneigiamą faktą? Kelis tūkstančius metų žydų tauta buo kalama ir yra kalama prie kryžiaus, buvo naikinama duobėse ir dujų kamerose tikrąja šių žodžių prasme anksčiau ir netiesiogine - šiandien už kažkieno būtą ar nebūtą nuodėmę. Keista, tiesa? Juk jis, vienas mūsų tautietis ant kryžiaus (būtas ar nebūtas), lyg ir atpirko savo mirtimi ant to kryžiaus visas mūsų nuodėmes. Vadinasi, ir vaiko, nespėjusio tapti nuodėmingu. Tas vaiko nuodėmės atpirkimas, deja, neišgelbėjo nė vieno duobėje atsidūrusio vaiko - sušaudyto, sudraskyto arba gyo užkasto šimtuose gražuolės Lietuvos vietovių. Vaikai buvo žudomi gražiausiomis jų gyvenimo dienomis. Apskritai, nekaltumas neišgelbėjo nė vieno, nepriklausomai nuo tautybės ir tikėjimo, vaiko, atsidūrusio duobėje bet kurioje pasaulio vietoje gražiausią jo gyvenimo dieną.