Dokumentinis filmas „Mulai“ pasakoja apie tris jaunus žmones, už bandymą gabenti narkotikus, atsidūrusius Peru kalėjimuose. Trys skirtingi gyvenimai, akimirkos klaidos ir ta pati, dramatiška lemtis. Personažai, sutikę atvirai ir teisiai į kameras papasakoti savo istorijas – lietuviai, tačiau nusikaltimo ir bausmės modelis - universalus ir aktualus plačiausiai auditorijai.

Filme pagrindinis vaidmuo teko kunigui, prelatui Edmundui Putrimui, kuris, be savo kasdieninės veiklos, dalį gyvenimo yra paskyręs už grotų atsidūrusių, daugiausiai Pietų Amerikoje kalinčių kalinių lankymui, rūpinasi apleistais ir likimo valiai paliktais žmonėmis. Jis iš Toronto atvykdavo į visas filmavimo sesijas Limoje, padėjo gauti reikalingus tam leidimus, buvo nepakeičiamas tarpininkas tarp filmavimo komandos ir kalinių.

Kiti personažai yra tie, kurie kažkurią savo gyvenimo akimirką nesugebėjo atsispirti greitų pinigų pagundai ir už tai jų likimai negrįžtamai pasikeitė: Ruslanas, neseniai iš kalėjimo paleistas vyras, užstrigęs ten ir dėl biurokratinių - finansinių priežasčių niekaip negalintis grįžti namo. Jis daro tatuiruotes, gyvena lūšnynuose, palaipsniui, atrodytų, jau stojasi ant kojų, tačiau ir vėl viskas griūva ir žmogus eilinį kartą atsiduria gatvėje.

Jauna mergina, vardu Aira, vis dar kalėjime. Jai liko čia praleisti dar kelis metus. Aira dirba įkalinimo įstaigoje veikiančiame rankdarbių fabrike ir vis tikisi, kad į namus pavyks ištrūkti anksčiau laiko. Trečiasis, jauniausias iš tų, apie kuriuos sukasi filmo „Mulai“ pasakojimas - vaikinas iš Mažeikių rajono, Gintas, kurio terminas kalėjime Peru filmavimo metu artėjo prie pabaigos. Išėjęs iš ten jis, padedamas kūrybinės grupės, grįžta namo po septynerių metų.