„Kodėl niekada neklausei, apie ką šis filmas? Ir kodėl aš pati tau nepasakiau?“ –  klausia savo filmo pagrindinės herojės režisierė Adina Pintilie. „Galbūt žodžiais to nebepasakysi“, – vėliau nuskamba galimas atsakymas. Filme visai neaktuali skirtis tarp to, kas tikra, o kas suvaidinta. Jame vaizduojamos emocinės Lauros, Tomaso ir Kristiano kelionės, kai ilgėdamiesi intymumo ir kartu jo bijodami herojai stengiasi peržengti nusistovėjusius įpročius, savisaugos mechanizmus bei tabu tam, kad išsilaisvintų iš varžančių pančių ir pagaliau taptų laisvi bei artimi ne tik su kitais, bet ir patys su savimi. Filmas moko mylėti neprarandant savęs.

„Šis filmas iškart po premjeros Berlyno kino festivalyje, kur buvo apdovanotas „Auksiniu lokiu“,  padalino publiką į dvi stovyklas - tuos, kurie juo pasišlykštėjo, ir tuos, kurie teigė, kad jis pakeitė jų gyvenimą. Po filmo tikrai norėsis patylėti, pabrandinti, be abejonės, pasikeisiančias mintis apie save ir savo pasaulėjautą.“ (A. Račaitytė)

Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.