Po ilgų klajonių grįžęs namo, žymusis nuotykių ieškotojas Guliveris sužino, kad po kadaise šlovingos pergalės prieš galingą Blefusku armiją apie jį buvo sukurta tiek legendų, jog Liliputijos gyventojai įtikėjo Guliverį esant tikru milžinu. Išvydę visiškai niekuo nuo jų pačių nesiskiriantį jaunuolį, žmonės nusivilia – mat Liliputijai vėl reikia didvyrio, ir nepanašu, kad Guliveris jiems galėtų padėti.

Tačiau nebūtina būti milžinu, norint nuveikti milžiniškus darbus. Guliveriui teks patikėti savo jėgomis, pasitelkti draugystę, meilę, išradingumą, plačią šypseną, kardo valdymo įgūdžius… Na, ir tikėtis šiek tiek sėkmės.

Beje, pradinę idėją (kad klasikinėje Džonatano Svifto pasakoje Guliveris buvo milžinas ne fiziniu dydžiu, bet didelės širdies ir drąsos prasme) šiam Ukrainoje pagamintam nuotaikingam filmukui pasiūlė ne kas kitas, o prezidentas Volodymiras Zelenskis, tuo metu nė nenutuokdamas, kad realiame gyvenime jam pačiam teks tapti būtent tokio Guliverio įsikūnijimu.