Žalčių karalienės dukra. (Per)mąstyti tapatybę #Berlynas

Video instaliacija ir tapybos paroda

Lapkričio 11 d. - Gruodžio 7 d.

Parodos atidarymas - lapkričio 11 d. 17 val.

Dauguma darbų pirmą kartą viešai eksponuoti 2021 – 2022 metais Scope BLN, Berlynas, Vokietija ir labai simboliška, kad Lietuvoje jie pirmiausiai grįžta į Anykščius ir Anykščių Menų Inkubatorių.

Buvo ramus ir šiltas 2019 metų rugsėjis, kai pas Dalią į Utenos Leliūnus atvyko pasisvečiuoti du užsienio menininkai. Po intensyvios dienos, aplankius Anykščius, pasivaikščiojus palei Šventąją, išbraidžius apylinkių miškus ir laukus, vakarojant terasoje, pirmą kartą gyvenime ji išgirdo komplimentą, kad jos santykis su gamta toks pat išskirtinis, kaip ir žinios.

-Ką? Mano? Aš juk miesto vaikas, užaugusi ant bruko.

Matyt čia bus kaltas gaivus ir svaiginantis Lietuvos kaimo oras!

Svečiai išvyko, bet sėkla jau buvo pasėta. Ir štai ji atvedė autorę į mitų pasaulį ir naują jo pažinimą.

Drebulės, Žalčių Karalienės dukros, personažas tapo įkvėpimu ir kūrybiniu alter ego.

Nuo tada menininkė savęs klausiau – kur tiksliai yra jos pačios krantas? Kokia kultūrinė aplinka dominuoja jos mąstyme ir pasaulio matyme? Augdama Lietuvoje ir su Lietuvą, ji siekė būti kiek įmanoma labiau europietiška. Kad ir ką tai reikštų. Tuo pačiu, vis dažniau atrasdama tam tikrų nesutapimų, skirtingų jausenų ir pasaulėžiūros taškų.

Ir taip, 2021 m. balandžio vidurį, kai visą Europą dar saistė COVID ribojimai ji išvyko į Berlyną. Kaip miestą, kuriame gali vos keliais žingsniais pereiti iš Rytų į Vakarus ir vėl grįžti atgalios.

Ji nuklysta į ateitį, tačiau vis grįžta atgalios, ieškodama dabarties. *

*Clarissa Pinkola Estés. Moterys, kurios bėga su vilkais

Kartais ji jautėsi ypatingai vieniša ir net nematoma, tačiau žingsnis po žingsnio atradusi miestą, ji greit suprato, kad su šiuo jausmu ji nėra viena. Kad aplinkui yra daugybė kitų žmonių, kurie kasdien kerta ribas tarp žemės ir jūros, ieško savų būdų būti ir džiaugtis gyvenimu čia ir dabar.

Ir taip ji pakvietė skirtingas moteris, gyvenančias Berlyne, bet kilusias iš skirtingų (social)kultūrinių aplinkų, skirtingų rasių ir tautybių, susitikti tuo metu, kai diena virsta naktimi, kai kultūra virsta gamta, o vyriškas gyvybingas miestas virsta mistiniu laukinės moters pasauliu, o laukinė moteris tampa įkvėpimu ir tikslu.

Basa ir atvira širdimi ji ėjo per Berlyną sekdama šių nuostabių moterų, atvykusių į Berlyną iš Lietuvos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Kinijos ir t.t., pėdomis, kartu į saulėlydį nusinešdama ir jų istorijas, linksmas ir skaudžias, bet visada įkvepiančias ir motyvuojančias keliauti vis toliau.

Video instaliacija Gyvatės karalienės dukra. (Per)mąstyti tapatybę #Berlynas – tai kvietimas apsidairyti aplinkui ir pamatyti perėjimą, kuris šalia mūsų vyksta kasdien, kiekvieną minutę. Atpažinti ir palaikyti šalia mūsų esantį, kuris vis išeina į jūros, o paskui grįžta, tam, kad keliautų vis pirmyn.

Garso dizainas: Massimiliano Cerioni ir Eduardo Pesole

Video efektai ir postprodukcija: Dániel Molnár

Dalia Kiaupaitė yra profesionali lietuvių kilmės menininkė, gyvenanti ir kurianti tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniuose projektuose. 2021-2022 gyvenusi, kūrusi ir pristačiusi personalinę parodą Berlyne, Vokietijoje. Ji yra įgijusi scenografijos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje (2007) ir dažniausiai dirba operos, teatro ir vaizduojamojo meno srityse bei tarp jų.

Scenos menų srityje Lietuvoje, kaip kūrybinė partnerė, ji dirba su dideliais nacionaliniais, taip pat ir su nišiniais projektais. Daugiau nei 15 metų ji bendradarbiauja teatre, operoje, kituose kultūriniuose renginiuose ir veiklose, kaip scenografė, kostiumų ir šviesų dailininkė, taip pat turi vaidybos, režisūros, vadybos ir kuravimo patirties.

Jos vizualaus meno kūriniai - video ir tapyba, taip pat performansai per pastaruosius metus buvo pristatyti Lietuvoje, Kaune (Fluxus festivalis, Kaunas 2022 programos dalis), Berlyne, Bochume, Leipcige (Vokietija), Rygoje (Latvija), taip pat eksponuojami ir publikuojami online Brazilijoje, Italijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Jos kūriniuose mito tikrovė, taip pat tautinis ir šeimos paveldas tampa raktu, padedančiu atrakinti įvairias šiuolaikinio pasaulio temas - moteriškumo, gamtos ir kultūros, moters ir vyro santykių.