Kartu su pavasariu kasmet sulaukiame ir šv. Velykų – didžiausios pavasario šventės. Ši šventė simbolizuoja viską, ką galime sieti su pavasariu: atgimimą, atsinaujinimą, naują pradžią. Nuo senesnių, pagoniškų, laikų likę ir kiti papročiai, susiję su vaisingumu, žemės budinimu. Ne paslaptis, kad pavasario šventės buvo švenčiamos ir prieš krikščionybės atėjimą, o naujoji religija perėmė tam tikrus papročius ir atnešė naujų.

Velykos - kilnojama šventė, kuri švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Prieš krikščionybės atėjimą, buvo įprasta švęsti kiekvieną sezoną, pagal jo ypatybes. Kadangi pavasarį prabunda gamta, žemė išsivaduoja iš šalčio, pagoniškųjų švenčių papročiai buvo susiję su atgimimu, atsinaujinimu ir vaisingumu. Bene populiariausias iš tų laikų likęs paprotys, be kurio neįsivaizduojame Velykų šventimo – margučiai.

Kiaušinis simbolizuoja naują gyvybę, vaisingumą. Jų marginimas atspindi margintojo lūkesčius, o skirtingos spalvos reiškia įvairius dalykus: raudona – gyvybę; žalia – augmeniją; geltona – javus; juoda – žemę; mėlyna – dangų. Populiariausi ornamentai yra saulutės, žalčiai (gyvybės ir vaisingumo simboliai), žvaigždės. Šie irgi yra susiję su gyvybe, vaisingumu, atsinaujinimu. Jie dažniausiai būna išskutinėjami peiliu ar smeigtuku arba išpiešiami tirpintu vašku.

Šventos Velykos - tai pat ir krikščionių šventė, kuri simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų po nukryžiavimo.  Taigi, Velykos nėra tik kiaušinių dažymas, ridenimas ir valgymas, tai katalikiško pasaulio šventė.

Velykas žmonės mini visą savaitę. Savaitė iki Velykų vadinama didžiąja. Ji pradeda Verbų sekmadieniu. Verbų sekmadienis yra skirtas paminėti Kristaus įžengimo į Jeruzalę dieną.

Svarbiausios dienos per didžiąją savaitę yra ketvirtadienis, penktadienis ir Velyknaktis. Nors žmonės labiau yra linkę švęsti sekmadienio rytą Velykas, tačiau svarbesnė yra naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Pagal krikščioniškas tradicijas, savaitę prieš Velykas linksmintis nedera.

Didžiojo ketvirtadienio vakaras yra skirtas paminėti Paskutinę vakarienę. Tą vakarą Kristus paskutinį kartą  vakarieniavo su savo mokiniais.

Didysis penktadienis - tai Kristaus kančios ir mirties diena. Šią dieną Kristus mirė ant kryžiaus. Vakare bažnyčioje laikomos ypatingos pamaldos.

Didysis šeštadienis - tai savotiško laukimo diena. Kristus buvo nuimtas nuo kryžiaus ir palaidotas, bet dar neprisikėlęs. Šią dieną dažomi margučiai - svarbiausias Velykų atributas.

Velykų naktis - didžioji naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Laukiama Kristaus prisikėlimo. Tačiau dauguma žmonių Lietuvoje Kristaus prisikėlimu džiaugiasi jau atsibudę, sekmadienį. Dalyvaujama Prisikėlimo pamaldose. Ši diena kupina vilties ir džiaugsmo.